Seniai seniai, kai dar nežinojau, kuo skiriasi lageris nuo elio, laikas nuo laiko išgirsdavau pasakymą, kad anglai geria šiltą alų. Kadangi Lietuvoje buvau ragavęs šilto (karšto) alaus, galvojau, kad prieš pateikiant alų Anglijoje jį pašildo. Prisimenu galvojau, kaip nepatogu barmenui: pas mus tiesiog įpila ir viskas, o ten dar reikia šildyti.
Angliškas elis turi kompleksiškesnį skonį ir norint jį atskleisti, jis patiekiamas rūsio temperatūros (+10-14°C). Niekas nieko ten nešildo :) Alaus statinė (angl.
cask) paprastai būna vėsiame rūsyje, kur natūraliai laikosi atitinkama temperatūra, o alus užpumpuojamas rankine pompa, todėl yra mažiau gazuotas, nes įpylimui (slėgiui sukelti) nenaudojama angliarūgštė.
Kažkada, kai dar nebuvau lankęsis Anglijoje, paklausiau vieno anglo, kaip atrodo tas šiltas alus. O jis man labai paprastai paaiškino iš kur kilo šilto alaus mitas. Amerikiečiai geria alų atšaldytą iki tokios temperatūros, kad net „rakina žandikaulius“, tai jie daugiausia ir prisidėjo platindami mitą, kad anglų alus geriamas šiltas. Žinoma, kai amerikietiškas lageris (kuris šiltas būtų negeriamas) yra patiekiamas +3-4°C, o angliškas elis +10-14°C, jis atrodo sąlyginai šiltas. Kitose šalyse (Vokietija, Čekija ir kitose lagerio šalyse, taip pat ir Lietuvoje) įprastinė alaus temperatūra yra 6-7°C. Ne taip ekstremalu, kaip JAV, bet vis tiek nemažas skirtumas nuo anglų.
Lietuvoje turime problemą, kad alus pilstomas naudojant angliarūgštę ir šaldymo įrangą, kuri pritaikyta lagerių išpilstymui. Net jei bare ir būna vienas kitas kitokio alaus kranas, kurį reiktų įpilti šiltesnį, jis vis tiek praeina „lagerinį“ šaldytuvą ir norint pajusti visą jo skonį, reikia laukti kol pašils.
Neseniai teko lankytis Robino Hudo tėvynėje Notingeme, Anglijoje. Apsiginklavau elektroniniu termometru ir pabandžiau padaryti trumpą tyrimą, kokios gi temperatūros alus atnešamas tradicinio pub'o lankytojui. Visų pirma, pasirodžiau visiškas gykas (angl.
geek), nesitikėjau, kad paprastu elektroniniu termometru žmonėms galima padaryti tokį įspūdį! :) Pirmas klausimas būdavo ką matuoju (dažniausias spėjimas: alkoholio koncentraciją), o antras klausimas, ar atsivežiau šį smailų prietaisą rankiniame bagaže.
Jūsų dėmesiui
- eksperimento rezultatų apžvalga.
Pirma diena
Pirmasis apsilankymas tradiciniame angliškame pub'e
Bell Inn, esančiame Notingemo senamiestyje. Pradžiai užsisakau puspintę jų tradicinio biterio:
Bell inn bitter 3,8% - temperatūra
11°C. Lengvas vaisinio charakterio biteris su skrudintų salyklų užuominomis, rūgštokas, kartus. Kvape salyklas ir apynių rūgštelė.
Galvojant, ką čia dar įdomaus paragavus, akis užkliuvo už nematyto stiliaus - extra pale ale. Iš pažiūros bokale atrodo kaip lageris, tikrai labai šviesus. Iš skonio tai labai lengvas pale ale, apynių nepagailėta, labai lengvai geriamas.
Extra Pale Ale - 12°C.
Na ir pabaigai norėjosi ko nors tokio pilnesnio kūno ir su rimta apynių doze, iš pavadinimų tokiam tikslui be konkurencijos tiko
Double Monster IPA - 13°C. Ne toks baisus monstras kaip jį piešia, tiesiog tvarkinga IPA. Reikia nepamiršti, kad esu Anglijoje, o ne JAV. Net ir ekstremaliuose stiliuose jaučiamas angliškas rafinuotumas, tad skonio receptoriai nenudega :) Kiek pavyko sužinoti, žodis
double pavadinime yra todėl, kad naudojami dviejų rūšių apyniai.
Vakarieniaujame itališkame restorane, kuriame angliško alaus nėra, tenka gerti itališką lagerį, kuris pateikiamas atitinkamos stiliui temperatūros:
Bira Moretti - 7°C
Kadangi viešnagė Anglijoje šį kartą labai trumpa, dar nesinori eiti namo, tad patraukiu su dviem anglais elio mėgėjais į kokį nors pabą išlenkti dar po pintą prieš miegą. Pasirodo, tai ne taip paprasta. Anglai pripratę anksti pradėti ir anksti skirstytis namo. 23 valandą daugelis barų užsidaro arba dar leidžia pabaigti turimą alų, tačiau įpilti jau nebegali. Aplankę keletą barų, randame veikiantį iki vidurnakčio -
Canal House pub. Notingemas yra ant Trento upės kranto, upės labai svarbios angliško elio istorijoje, o ypač pale ale ir india pale ale išpopuliarėjimo istorijoje. Taip pat yra iškasti keletas kanalų, kurie jungia miestą su upe. Ant vieno tokio kanalo kranto ir yra įsikūręs pabas
Canal House. Įdomu tai, kad kanalas įeina į patį pastatą, kuriame "priparkuotas" stovi laivelis.
Čia ragauju
Nottingham Crocus - 11°C, salyklinio charakterio šviesųjį elį, kur salyklas ir apyniai skamba tokioje harmonijoje, kad mėgavausi iki paskutinio lašo. Vakaro pabaigai pasiimu
Sublime Chaos Breakfast Stout, kurio temperatūros, deja, nepamatavau, turbūt užsikaifavęs nuo Crocus'o :) Manau nereikia sakyti, kad stautas buvo puikus (galvojate, kad giriu viską iš eilės? Skaitykite toliau).
Antra diena
Po darbų nueiname į pubą, esantį visai šalia Nottingham Trent universiteto (Notingeme yra du universitetai: Nottingham ir Nottingham Trent). Jis yra pamėgtas universiteto dėstytojų ir studentų - juk visi mėgsta alų.
Kažkaip pamiršau, kad prieš keletą metų jau esu buvęs šiame pabe ir užsisakau IPA, gaunu
Greene King IPA - 10°C. Tai buvo pirmasis nusivylimas - kol kas blankiausia mano ragauta IPA. Apynių nesijaučia, kažkokia vandeninga ir šiaip nedžiuginanti. Aišku, kiti ragauti alūs kartelę buvo užkėlę aukštai, bet vis tiek. Iš vietinių sužinojau, kade Greene King jau tapo visai nebe maža darykla, tai gal dėl to rezultatai nedžiugina? Orientuojasi į tai, kad "visiems patiktų"? O anglai paskutiniu metu vis dažniau renkasi lagerius - jiems tai įdomiau, nes eliai yra kasdienybė. Ne vienam bare mačiau kokius keturis elio kranus ir kokius šešis lagerio. Beje, eliu anglai vadina senuosius elius, pavyzdžiui stautas yra
stautas, biteris yra biteris. Kažkada teko atsidurti tokioje situacijoje, kad viešbutyje paklausiau, ar turite elio, sako neturim. Galvoju velnias, teks gerti lagerį, gerai, kad sumojau paklausti, o ką turit. Sako turim biterio, stauto :)
Po nenusisekusios ipos ragauju
Harvest Pale - 11.5°C, nepavyko išsiaiškinti, ar jis tikrai gaminamas su šviežiais apyniais, ar tik pavadinimas toks, bet turi tokios gaivios rūgštelės, kuri primena šviežius apynius. Kartočiau dar vieną tokio paties, bet norisi paragauti ko nors naujo, šįkart tai
Belhaven Grand Slam - 11°C. Ant šio nelabai aiškaus stiliaus alaus etiketės pavaizduoti regbio žaidėjai, kurie, kaip žinia yra dideli alaus mylėtojai. Tai buvo paskutinis ir nelabai ypatingas alus šiame bare, traukiame kažkur pavalgyti vakarienės. Anglijos baruose pavalgyti nelabai gausi, nebent kuklių užkandžių prie alaus. Barai yra skirti alaus gėrimui ir bendravimui, o valgyti tenka eiti į kitas įstaigas. Beje, šiame bare teko ragauti dar niekada neragauto užkandžio prie alaus - džiovintų žaliųjų žirnelių su vasabio (japoniškųjų pipirkrienių) pastos luobele - labai įdomus skonis.
Taigi, vakarienė. Nueiname į Jamie Oliverio itališko stiliaus restoraną, kuriame galima gauti ir alaus. Alus įdomus kaip ir Jamie'o patiekalai. Į restoraną patekti nelengva, nes penktadienio vakaras. Rezervuojame staliuką, kuris mums pažadamas po pusvalandžio. Pasivaikščioję grįžtame per anksti, tad pasiimame gėrimų apetito sužadinimui.Ragauju angliškai itališko alaus
Liberta - 4,5°C.
Italian passion and British know-how, na ir ką tu žmogus gali pasakyti prieš :) Šiaip labai neblogas lageris, apyniuotas angliškais Bramling Cross apyniais, dar sako dėta akacijų medaus - gal kvape šiek tiek ir jaučiasi.
Prie maisto norėjau kažko tikrai angliško, t.y. elio. Užsisakau alų Robino Hudo motyvais -
Maid Marian 12°C. Elis su šviežiais apelsinais - vėlgi gana Oliveriška. Kvape apelsinai juntami kaip apelsinai, o skonyje - kaip žievelių kartumas. Įdomus žoliškai apelsininis alus.
Tai, kad valgymas ir alaus gėrimas Anglijoje vyksta skirtingose vietose yra gana keista, bet gera tradicija yra tai, kad prieš vakarienę reikia nueiti į barą, o po vakarienės irgi dažnai nueinama "po paskutinį". Tad traukiam ko nors skanaus paskutiniam vakarui.
Paskutinei pintai pasirenkame seniausia Anglijos užeiga (angl. inn) save tituluojantį barą "Ye Olde Trip to Jerusalem". Legenda byloja, kad baras įkurtas 1189 metais po Kristaus ir kad jame paskutinį bokalą prieš iškeliaudami į kryžiaus žygius išlenkdavo kryžeiviai. Čia pasirenkame
Dusty Penny Porter, kuris patiekiamas
12°C temperatūros. Porteris labai tinka vakaro pabaigai.
Taigi, nedidelis tyrimas parodė, kad Anglijoje (bent jau Notingeme) tikrai yra geriamas šiltesnis alus nei mūsuose. Kita vertus, tie alaus stiliai, kuriems reikia žemesnės temperatūros, yra tvarkingai atšaldomi ir pateikiami kaip priklauso. Robinas Hudas neduos man sumeluoti :)
