Brewmonk alaus virimo sistema: pirmieji įspūdžiai

Kai prieš beveik 8 metus pradėjau virti alų namie, didžiausia problema buvo misos aušinimas. Praėjus kažkiek laiko, nusipirkau varinį gyvatuką šaldymui ir tai iš šiol buvo mano labiausiai pasijautęs įrangos patobulinimas sutaupęs man kelias valandas laiko kiekvieno virimo metu ir nemažai vandens, nes aušindavau įmerkęs fermenterį į vonią.

Taip ir tekėjo mano namų aludario gyvenimas, beveik viskuo buvau patenkintas, bet vienas aspektas nedavė ramybės - virimas. Turiu keraminę kaitlentę, tai bet koks virimas buvo vargas. Tiksliau ne virimas, bet užvirimas bei vandens pašildymas. Tai trukdavo labai ilgai, erzindavo ir jaučiau, kad nėra efektyvu nei laiko, nei efektyvaus elektros naudojimo prasme :)

Šiemet aludarių Kalėdų Senelis mane aplankė šiek tiek anksčiau ir atnešė Brewmonk virimo sistemą bei Fermentasaurus fermenterį. Apie dinozaurą parašysiu vėliau, nes jis dar dirba ir visų įspūdžių dar neturiu, o apie Brewmonk'ą pirmuosius įspūdžius jau galiu pateikti, tuo labiau, kad publika labai pageidauja :)

Bendras įspūdis - labai geras. Norom nenorom šį aparatą lyginu su Grainfather'iu, kuris kainuoja du kartus brangiau, ir kurio pristatomajame virime kažkada dalyvavau. Visi sąlyginiai trūkumai pasirodo ne tokie jau svarbūs, kai prisimeni kainą. Galvojau, kad bus plonesnė skarda ir nesitikėjau tokios geros mazgų kokybės. Ko nedomina smulkmenos, toliau galite neskaityti :)

Kuo man patiko Brewmonk'as:

Nebereikia perpilti. Salinimas, tekinimas ir virimas vyksta toje pačioje talpoje, susitaupo perpylimų ir dezinfekavimų. Mano nugara man dėkoja.

Virimas. Išsprendžiau savo virimo efektyvumo problemas, bendram virime susitaupė 1,5-2 valandos laiko.

Čilinimas. Ne, tai ne aušinimas. Aušinimas vyksta taip pat, kaip ir anksčiau su mano mylimu gyvatuku. Atsirado laisvo laiko virimo metu. Aparatas kontroliuoja temperatūrą, laiką, galima prisėsti ir nuveikti ką nors turiningo arba tai, kas Sveikatos ministrui nepatiktų :)

Problemos bei patarimai ateities kartoms: 

Problema-neproblema yra tai, kad pasikeitus įrangai, pasikeičia ir visa proceso eiga, reiktų prieš verdant pagalvoti, kur statysite aparatą, kad šalia būtų kriauklė, rozetė, kad būtų lengva perpilti į fermenterį. Reiks keleto žarnelių, perėjimo iš čiaupo į žarnelę ir kitų smulkmenų.

Pagrindinė problema - kimšimasis. Kemšasi dvi vietos: recirkuliacijos vamzdelis (o gal siurbliukas?) ir kranelio filtras (angl. bazooka filter).

Bazooka filtras

Recirkuliacija užsikimšo, kai virimo metu pabandžiau recirkuliuoti. Ir užsikimšo nuo kelių grūdų - pasirodo jautri vieta. Ir tai tik keli į  virimą netyčia patekę grūdai. Atkimšau plaudamas įrangą ir pajungęs vandens čiaupą prie recirkulaicijos išėjimo - prapūtė į priešingą pusę ir visi grūdai išėjo lauk.

Filtras užsikimšo, kai pradėjau leisti misą į fermenterį. Užsikimšo apyniais, negyvai. Galų gale teko nuimti filtrą ir leisti su drumzlėmis. Reiktų galvoti apie retesnį filtro tinklelį, nes neįsivaizduoju, kokios nuosėdos galėtų jo neužkimšti - mano nuomone per tankus. Arba apynius virti specialiame tinklelyje ar maišelyje. Šita vieta labiausia nepatiko, nes apynius mėgstu virti laisvai. Situacija nutiko su granuliuotais apyniais, su spurgais gal ir nieko nebūtų atsitikę.

Dar porą faktų: dugnas neprisvilo, efektyvumas tarp 65-70%.

Tiek pirmųjų įspūdžių, sėkmės apsisprendžiant tiems, kas galvojo įsigyti ką nors panašaus.

Su artėjančiomis šventėmis!

Skaityti toliau >>

Namų aludarių konkurso Žmogšaloje rezultatai

Žmogšalos festivalis praėjo puikiai, bent jau kiek aš jo mačiau. Ne, ne tai, ką pagalvojot - nepadauginau, kaip tik gal labiau pamažinau :) Teko dirbti, tad kai kurių išskirtinių alaus rūšių net ir nebeteko paragauti, kai išėjau pasiganyti, jos jau buvo išgertos: pavyzdžiui, latviško alaus su Earl Grey arbata. Bet aš niekada nepergyvenu dėl to, ko nespėjau paragauti, nes tai reiškia, kad galėsiu paragauti ateityje, o laukimas - irgi savotiškas malonumas. Svarbu žinoti, ko nori.

Mano pernai metų atradimas estų Tanker daryklos Sauna alus, šiemet vis dar toks pat geras. Šių metų atradimu tapo keletas dubbel'ių, o ypač džiaugiausi Dundulio „Magistra“, nes jos galėsiu nesunkiai įsigyti ir po festivalio. Net pasiėmiau porą buteliukų namo, galvoju reikia pergert, gal festivalio nuotaika prisidėjo prie gero įspūdžio. Paragavau dar kartą, likau prie ankstesnės nuomonės. Puikus Dundulio žingsnis į belgiškų elių pasaulį.

Kadangi prisidėjau prie namų aludarių dalyvavimo Žmogšaloje organizacinių reikalų, tai labiausiai nušviečiu būtent šią renginio pusę.

Taigi, namų aludarių konkurso Žmogšaloje-3 rezultatai.

Iš viso balsavo 114 skanautojų. Viena balsavimo kortelė buvo negaliojanti, nes kažkas pamiršo įrašyti alaus numerį, už kurį balsavo. Geriausią alų išrinko 113 lankytojų.

1. Pirmą vietą laimėjo namų aludaris Peckelis, Žmogšaloje gavęs Profesoriaus pravardę ir jo ilgai tobulintas bei šlifuotas alus BAGYRA (juodoji IPA, alus Nr. 1).

2. Antrąją vietą laimėjo... nepatikėsit, vėl Peckelis su savo stipriuoju škotišku eliu BARZDONAS (alus Nr. 3).

3. Trečiojoje vietoje vienu balsu atsilikęs nuo antrosios liko ragautojų gerkles kutenęs ir vos nenužudęs svečių iš Olandijos GiN'o kajenais ir čili pipiriukais pagardintas Dark Wit Chil (tamsusis witbier su čili ir kajeno pipirais, alus Nr. 4).

Fotoreportažai iš Žmogšalos-3:
Renatos Drukteinytės (fotogriausmas.lt) nuotraukos
FotoPlunksna nuotraukos
„Alaus gido“ nuotraukos

Apie Žmogšala-3 festivalį taip pat rašė:
Bread and Beer (lietuviškai)
Bread and Beer (English)
Modesto blogas (su fotoreportažu)


ENGLISH summary

Results of homebrewers competition in Žmogšala beer festival:

First place - homebrewer Peckelis, beer No. 1, Bagyra (black IPA).
Second place - homebrewer Peckelis, beer No. 3, Barzdonas (strong scotish ale).
Third place - homebrewer GiN, beer No. 4, Dark Wit Chil (dark witbier with chilli and cayene peppers).

Namų aludariai ruošiasi

Pušinis alus - tekintas, su pušų pumpurais

Žalvarinio bravorėlio produkcija

Žalvarinio bravorėlio komanda, o šalia - Klounas su savo alumi, actu ir muilu

Balsų skaičiuotoja Lina ir Žmogšalos vadas Vidma Alutis

Peckelis pila savo kriek'ą, tokį, koks ir turi būti tikras kriek'as

Peckelis-Profesorius dar nežino, kad laimės :)

Skaityti toliau >>

Su Tarptautine alaus diena!

Ar žinote, kad rugpjūčio 7-oji yra Tarptautinė alaus diena? Visiems alaus mėgėjams linkiu mėgautis alumi, geriau pažinti jį ir žinoma, vartoti saikingai. Įdomus paradoksas, kad žmonės, ėmę giliau domėtis alumi, pradeda gerti kokybiškesnį, įvairesnį alų, bet išgeria jo mažiau nei iki domėjimosi pradžios. Geras alus skirtas mėgautis, o ne maukti. Tad linkiu jums šią dieną atšvęsti su gero ir išskirtinio alaus bokalu, tuo labiau, kad šiandien penktadienis :)

Skaityti toliau >>

"Katedros raudonasis" - geri įvertinimai UNTAPPD svetainėje

Didžiausiame alaus vertinimo socialiniame tinkle UNTAPPD, užsienio turistai ir alaus entuziastai gana gerai vertina "Katedros raudonąjį" elį:
https://untappd.com/w/prie-katedros-bravoras/14396

Kitos čia verdamos rūšys taip pat neblogai įvertintos.
Būtų malonu sulaukti ir atsiliepimų iš Lietuvos :)

Skaityti toliau >>

Nacionalinio Giros ringo 2014 rezultatai

Antradienį,  gruodžio  2  d.,  įvyko  šeštasis  „Nacionalinis  Giros  ringas“, kurio  metu buvo degustuojamos giros, parduodamos Lietuvos rinkoje.

Profesionalų komisija posėdžiauja

Šeštąjį kartą „Nacionalinis Giros ringas“ įvyko „Alaus namuose“ Vilniuje. Kaip ir kiekvienais metais, buvo dvi vertinimo komisijos – LIAUDIES ir PROFESIONALŲ.

Profesionalų  komisiją,  kurie  buvo  atsakingi  už  Grand  prix  nominaciją,  sudarė  9  nariai,  Jos
pirmininkas – „Poliarizuotų  stiklų“  lyderis  Šarūnas  Mačiulis – Šaras,  prieš  kelis  metus visiškai atsisakęs alkoholio, ir pasak jo nuo to laiko tapęs „didžiausiu giros žinovu“  Lietuvoje. Liaudies balsą  reprezentavo  apie  70  giros  ištroškusių  piliečių,  kurie  išrinko   aukso,  sidabro  ir bronzos medalių laimėtojus. Specialiai  atrinkta  profesionalų  komisija  ir  liaudis  ragavo  ne  tik Lietuvos, bet ir užsienio giros gamintojų  produkciją,  „aklos  degustacijos  būdu“  -  nežinant  kokią girą degustuoja,  bei  vertino ją pagal tam tikrus kriterijus – išvaizda, aromatas, skonis, prisotinimas angliarūgšte ir bendras įspūdis. Gira buvo atrinkta Lietuvos parduotuvėse, gamintojams nežinant ir nedalyvaujant.

Degustacijai  buvo  pateiktos  27  giros  ir  giros  gėrimų  rūšys,  tad  rinktis  buvo  iš  ko  –  ragauta lietuviška,  latviška,  baltarusiška  bei  rusiška  giros  gamintojų  produkcija.  Nors  tarptautinėse parodose  lietuviškos  giros  skina  laurus,  tačiau  savam  krašte  jos  nesublizgėjo  ir  pagrindines pozicijas  užleido  latviškai  girai.  Dar  skaičiuojant  rezultatus  komisijos  pirmininkas  Šarūnas Mačiulis-Šaras prognozavo, kad laimėtoju gali tapti visiškai naujas rinkos dalyvis.

2014 metų „Nacionalinio giros ringo“ nugalėtojai:
Grand prix – „Volfas Engelman Imperial“ (Volfas Engelman, AB, Lietuva)
Aukso medalis – „Tanheiser Porteris“ (SIA "Ilgezeem", Latvija)
Sidabro medalis – „Smetoniška Apynio“ gira (Volfas Engelman, AB, Lietuva)
Bronzos medalis – „Gira Tanheiser tamsi“ (SIA "Ilgezeem", Latvija)

Giros ringo 2014 nugalėtojų diplomai

Gira „Tanheiser Porteris“ surinko ir profesionalų, ir liaudies komisijų simpatijas, tačiau iki Grand prix jai pritrūko vos kelių balų.

Po  renginio  kalbintas  AB „Volfas Engelman“ marketingo vadovas Mantas Matukaitis džiaugėsi, jog  tik  šiemet  pradėta  gaminti  „Volfas Engelman“  prekės  ženklo  gira,  natūraliai rauginta alaus mielėmis, buvo taip aukštai įvertinta.

Maloniai  nustebino  mažųjų   gamintojų  naujiena – tik  šiemet rinkoje  pasirodžiusi šeimos bravore Pakruojyje gaminama „Daujotų gira“, kuri pagal profesionalų komisijos vertinimo rezultatus labai mažai atsiliko nuo Grand prix laimėtojos.

Dvi konkurse dalyvavusios natūraliai raugintos giros buvo surūgusios, o gaila – jos galėjo neblogai pasirodyti. Guodžia tik tai, kad jei gira surūgsta, vadinasi, joje yra kam surūgti :)

Giros ringo 2014 metų rezultatų suvestinė (paspaudus išsididina)

Primenu, kad 2013 metais vykusio renginio metu buvo apdovanotos šios giros:
Grand Prix  - „Smetoniška Apynio  gira“
Aukso  medalis  –  „Selita“   Kaimiška  firminė
Sidabro  medalis  –  „RIMI  KVAS“
Bronzos  medalis  –  „Senojo  Pasvalio  gira“.

Skaityti toliau >>

Ragautuvės: Anchor Steam Beer (San Francisco)

Steam beer kartais tituluojamas vieninteliu alaus stiliumi, kuris buvo išrastas Amerikoje. Jeigu trumpai, tai senais laikais (Aukso karštligės metu) žmonės darė lagerį, bet neturėjo galimybės šaldyti misą fermentavimo metu. Gavosi lageris fermentuotas šiltai. Šiais laikais temperatūra yra kontroliuojama, bet vis tiek tai yra gana pilno skonio lageris fermentuotas šiltesnėje nei įprasta lageriui temperatūroje. Įdomus faktas, kad panašus stilius yra susiformavęs ir Šiaurės Korėjoje, nes ten elektra tiekiama (jeigu pasiseka) tik kelias valandas per dieną, tai su šaldymu nekas. Kiek teko skaityti, visai neblogas steam beer'as ten jiems gaunasi.

Nepavyko rasti informacijos, kodėl amerikiečiai nedarė elio, juk tada šaldymo problema atpuola. Turbūt ten buvo imigrantai iš lagerinių šalių :)

Alus tamsaus gintaro spalvos, su standžia kremine puta, lengvai geriamas, saikingai juntama karamelė. Jaučiasi, kad jis toks pusiau elis, pusiau lageris, bet gerąja prasme. Turiu omenyje, kad kartasis pas mus didžiosios daryklos pabando daryti elį ir jį tiek "priglušina", kad jis įgyva visiškai lagerinį charakterį.
Įdomu tai, kad šio alaus gamyboje (karbonizacijai) naudojama kräusening technologija.

San Franciske Anchor Steam jis labai populiarus ir vietinių mėgstamas, teko bendrauti su žmonėmis baruose, kai kurie jų sako net negalvojantys, ką užsisakyti atėjus į barą.

Būtina paragauti būnant San Franciske arba bet kokiu kitu atveju, jei tik šis alus yra prieinamas.

Gamintojas: Anchor Brewing (San Francisco).

Skaityti toliau >>

Tyrimas: ar Anglijoje geriamas šiltas alus?

Seniai seniai, kai dar nežinojau, kuo skiriasi lageris nuo elio, laikas nuo laiko išgirsdavau pasakymą, kad anglai geria šiltą alų. Kadangi Lietuvoje buvau ragavęs šilto (karšto) alaus, galvojau, kad prieš pateikiant alų Anglijoje jį pašildo. Prisimenu galvojau, kaip nepatogu barmenui: pas mus tiesiog įpila ir viskas, o ten dar reikia šildyti.

Angliškas elis turi kompleksiškesnį skonį ir norint jį atskleisti, jis patiekiamas rūsio temperatūros (+10-14°C). Niekas nieko ten nešildo :) Alaus statinė (angl. cask) paprastai būna vėsiame rūsyje, kur natūraliai laikosi atitinkama temperatūra, o alus užpumpuojamas rankine pompa, todėl yra mažiau gazuotas, nes įpylimui (slėgiui sukelti) nenaudojama angliarūgštė.

Kažkada, kai dar nebuvau lankęsis Anglijoje, paklausiau vieno anglo, kaip atrodo tas šiltas alus. O jis man labai paprastai paaiškino iš kur kilo šilto alaus mitas. Amerikiečiai geria alų atšaldytą iki tokios temperatūros, kad net „rakina žandikaulius“, tai jie daugiausia ir prisidėjo platindami mitą, kad anglų alus geriamas šiltas. Žinoma, kai amerikietiškas lageris (kuris šiltas būtų negeriamas) yra patiekiamas +3-4°C, o angliškas elis +10-14°C, jis atrodo sąlyginai šiltas. Kitose šalyse (Vokietija, Čekija ir kitose lagerio šalyse, taip pat ir Lietuvoje) įprastinė alaus temperatūra yra 6-7°C. Ne taip ekstremalu, kaip JAV, bet vis tiek nemažas skirtumas nuo anglų.

Lietuvoje turime problemą, kad alus pilstomas naudojant angliarūgštę ir šaldymo įrangą, kuri pritaikyta lagerių išpilstymui. Net jei bare ir būna vienas kitas kitokio alaus kranas, kurį reiktų įpilti šiltesnį, jis vis tiek praeina „lagerinį“ šaldytuvą ir norint pajusti visą jo skonį, reikia laukti kol pašils.

Neseniai teko lankytis Robino Hudo tėvynėje Notingeme, Anglijoje. Apsiginklavau elektroniniu termometru ir pabandžiau padaryti trumpą tyrimą, kokios gi temperatūros alus atnešamas tradicinio pub'o lankytojui. Visų pirma, pasirodžiau visiškas gykas (angl. geek), nesitikėjau, kad paprastu elektroniniu termometru žmonėms galima padaryti tokį įspūdį! :) Pirmas klausimas būdavo ką matuoju (dažniausias spėjimas: alkoholio koncentraciją), o antras klausimas, ar atsivežiau šį smailų prietaisą rankiniame bagaže.

Jūsų dėmesiui - eksperimento rezultatų apžvalga.

Pirma diena
Pirmasis apsilankymas tradiciniame angliškame pub'e Bell Inn, esančiame Notingemo senamiestyje. Pradžiai užsisakau puspintę jų tradicinio biterio:
Bell inn bitter 3,8% - temperatūra 11°C. Lengvas vaisinio charakterio biteris su skrudintų salyklų užuominomis, rūgštokas, kartus. Kvape salyklas ir apynių rūgštelė.

Galvojant, ką čia dar įdomaus paragavus, akis užkliuvo už nematyto stiliaus - extra pale ale. Iš pažiūros bokale atrodo kaip lageris, tikrai labai šviesus. Iš skonio tai labai lengvas pale ale, apynių nepagailėta, labai lengvai geriamas. Extra Pale Ale - 12°C.

Na ir pabaigai norėjosi ko nors tokio pilnesnio kūno ir su rimta apynių doze, iš pavadinimų tokiam tikslui be konkurencijos tiko Double Monster IPA - 13°C. Ne toks baisus monstras kaip jį piešia, tiesiog tvarkinga IPA. Reikia nepamiršti, kad esu Anglijoje, o ne JAV. Net ir ekstremaliuose stiliuose jaučiamas angliškas rafinuotumas, tad skonio receptoriai nenudega :) Kiek pavyko sužinoti, žodis double pavadinime yra todėl, kad naudojami dviejų rūšių apyniai.

Vakarieniaujame itališkame restorane, kuriame angliško alaus nėra, tenka gerti itališką lagerį, kuris pateikiamas atitinkamos stiliui temperatūros: Bira Moretti - 7°C

Kadangi viešnagė Anglijoje šį kartą labai trumpa, dar nesinori eiti namo, tad patraukiu su dviem anglais elio mėgėjais į kokį nors pabą išlenkti dar po pintą prieš miegą. Pasirodo, tai ne taip paprasta. Anglai pripratę anksti pradėti ir anksti skirstytis namo. 23 valandą daugelis barų užsidaro arba dar leidžia pabaigti turimą alų, tačiau įpilti jau nebegali. Aplankę keletą barų, randame veikiantį iki vidurnakčio - Canal House pub. Notingemas yra ant Trento upės kranto, upės labai svarbios angliško elio istorijoje, o ypač pale ale ir india pale ale išpopuliarėjimo istorijoje. Taip pat yra iškasti keletas kanalų, kurie jungia miestą su upe. Ant vieno tokio kanalo kranto ir yra įsikūręs pabas Canal House. Įdomu tai, kad kanalas įeina į patį pastatą, kuriame "priparkuotas" stovi laivelis.
Čia ragauju Nottingham Crocus - 11°C, salyklinio charakterio šviesųjį elį, kur salyklas ir apyniai skamba tokioje harmonijoje, kad mėgavausi iki paskutinio lašo. Vakaro pabaigai pasiimu Sublime Chaos Breakfast Stout, kurio temperatūros, deja, nepamatavau, turbūt užsikaifavęs nuo Crocus'o :) Manau nereikia sakyti, kad stautas buvo puikus (galvojate, kad giriu viską iš eilės? Skaitykite toliau).

Antra diena

Po darbų nueiname į pubą, esantį visai šalia Nottingham Trent universiteto (Notingeme yra du universitetai: Nottingham ir Nottingham Trent). Jis yra pamėgtas universiteto dėstytojų ir studentų - juk visi mėgsta alų.

Kažkaip pamiršau, kad prieš keletą metų jau esu buvęs šiame pabe ir užsisakau IPA, gaunu Greene King IPA - 10°C. Tai buvo pirmasis nusivylimas - kol kas blankiausia mano ragauta IPA. Apynių nesijaučia, kažkokia vandeninga ir šiaip nedžiuginanti. Aišku, kiti ragauti alūs kartelę buvo užkėlę aukštai, bet vis tiek. Iš vietinių sužinojau, kade Greene King jau tapo visai nebe maža darykla, tai gal dėl to rezultatai nedžiugina? Orientuojasi į tai, kad "visiems patiktų"? O anglai paskutiniu metu vis dažniau renkasi lagerius - jiems tai įdomiau, nes eliai yra kasdienybė. Ne vienam bare mačiau kokius keturis elio kranus ir kokius šešis lagerio. Beje, eliu anglai vadina senuosius elius, pavyzdžiui stautas yra

stautas, biteris yra biteris. Kažkada teko atsidurti tokioje situacijoje, kad viešbutyje paklausiau, ar turite elio, sako neturim. Galvoju velnias, teks gerti lagerį, gerai, kad sumojau paklausti, o ką turit. Sako turim biterio, stauto :)

Po nenusisekusios ipos ragauju Harvest Pale - 11.5°C, nepavyko išsiaiškinti, ar jis tikrai gaminamas su šviežiais apyniais, ar tik pavadinimas toks, bet turi tokios gaivios rūgštelės, kuri primena šviežius apynius. Kartočiau dar vieną tokio paties, bet norisi paragauti ko nors naujo, šįkart tai Belhaven Grand Slam - 11°C. Ant šio nelabai aiškaus stiliaus alaus etiketės pavaizduoti regbio žaidėjai, kurie, kaip žinia yra dideli alaus mylėtojai. Tai buvo paskutinis ir nelabai ypatingas alus šiame bare, traukiame kažkur pavalgyti vakarienės. Anglijos baruose pavalgyti nelabai gausi, nebent kuklių užkandžių prie alaus. Barai yra skirti alaus gėrimui ir bendravimui, o valgyti tenka eiti į kitas įstaigas. Beje, šiame bare teko ragauti dar niekada neragauto užkandžio prie alaus - džiovintų žaliųjų žirnelių su vasabio (japoniškųjų pipirkrienių) pastos luobele - labai įdomus skonis.

Taigi, vakarienė. Nueiname į Jamie Oliverio itališko stiliaus restoraną, kuriame galima gauti ir alaus. Alus įdomus kaip ir Jamie'o patiekalai. Į restoraną patekti nelengva, nes penktadienio vakaras. Rezervuojame staliuką, kuris mums pažadamas po pusvalandžio. Pasivaikščioję grįžtame per anksti, tad pasiimame gėrimų apetito sužadinimui.Ragauju angliškai itališko alaus Liberta - 4,5°C. Italian passion and British know-how, na ir ką tu žmogus gali pasakyti prieš :) Šiaip labai neblogas lageris, apyniuotas angliškais Bramling Cross apyniais, dar sako dėta akacijų medaus - gal kvape šiek tiek ir jaučiasi.

Prie maisto norėjau kažko tikrai angliško, t.y. elio. Užsisakau alų Robino Hudo motyvais - Maid Marian 12°C. Elis su šviežiais apelsinais - vėlgi gana Oliveriška. Kvape apelsinai juntami kaip apelsinai, o skonyje - kaip žievelių kartumas. Įdomus žoliškai apelsininis alus.

 

Tai, kad valgymas ir alaus gėrimas Anglijoje vyksta skirtingose vietose yra gana keista, bet gera tradicija yra tai, kad prieš vakarienę reikia nueiti į barą, o po vakarienės irgi dažnai nueinama "po paskutinį". Tad traukiam ko nors skanaus paskutiniam vakarui.

Paskutinei pintai pasirenkame seniausia Anglijos užeiga (angl. inn) save tituluojantį barą "Ye Olde Trip to Jerusalem". Legenda byloja, kad baras įkurtas 1189 metais po Kristaus ir kad jame paskutinį bokalą prieš iškeliaudami į kryžiaus žygius išlenkdavo kryžeiviai. Čia pasirenkame Dusty Penny Porter, kuris patiekiamas 12°C temperatūros. Porteris labai tinka vakaro pabaigai.

Taigi, nedidelis tyrimas parodė, kad Anglijoje (bent jau Notingeme) tikrai yra geriamas šiltesnis alus nei mūsuose. Kita vertus, tie alaus stiliai, kuriems reikia žemesnės temperatūros, yra tvarkingai atšaldomi ir pateikiami kaip priklauso. Robinas Hudas neduos man sumeluoti :)

Skaityti toliau >>

Pirmas bandymas virti su laukiniais apyniais

Straipsnius apie alų, kurie yra labiau specializuoti ir mažiau įdomūs plačiajai auditorijai, pradėjau rašyti atvirasalus.lt tinklaraštyje, fotografuoju.lt dėsiu tik nuorodas į tokius straipsnelius.

215 g šviežių apynių :)

Štai atėjo ir pas mus,

Rudenėlis neramus... Su derliaus švente visus!

Nuoroda: Pirmas bandymas virti su laukiniais apyniais

Skaityti toliau >>

Reportažas iš „Guobalyno 2011“

Liepos 23-24 dienomis Kazlų Rūdos savivaldybėje, Guobų kaime vyko namų aludarių suvažiavimas"Guobalynas 2011".  Pagrindiniai susiėjimo tikslai buvo namų aludarių susipažinimas, bendravimas (ne virtualus :)), keitimasis patirtimi ir alumi ir be abejonės - varžytuvės. Šiais metais aludariai rungėsi keturiose alaus kategorijose: kvietinio, sauso stauto, ESB (Extra Special Bitter) ir eksperimentinio.

Nors šeštadienis oro prasme buvo pati prasčiausia savaitės, o gal ir viso mėnesio diena, susitikimas praėjo šiltoje atmosferoje, pradžioje vyko prisistatymas-susipažinimas ir broliško bokalo „ratukas“.

Renginio šeimininkas Darius sako sveikinimo kalbą

Dar viena naudinga programos dalis - naujų apynių pristatymas, kurio metu buvo galima pačiupinėti ir pauostyti visokių naujienų ir įdomybių.

Apynių pristatymas-uostymas

Juokavome, kad gerai būtų išvirti alų su tais apyniais, kurie lieka nuo uostymo, bet tik po laiko supratau, kad reikėjo juos susirinkti ir tikrai kažką su jais padaryti - būtų nepakartojamas derinys.
Papildymas: kaip paaiškėjo vėliau, „apynių kokteilis“ buvo atiduotas Mantui. Lauksime rezultato.

Grįžtu prie konkurso. Kvietinio kategorijoje nugalėjęs heffeweizen tipo kvietinis alus stipriai išsiskyrė iš kitų pateiktų šiai kategorijai. Jis atitiko stilių tiek savo spalva, tiek kvapu, tiek skoniu - tikrai geras stiliaus pavyzdys. Iš viso į šioje kategorijoje dalyvavo 7 aludariai (vienas aludaris į kategoriją galėjo pateikti tik vieną savo gamintą rūšį).

Sauso stauto kategorijoje dalyvavo tik 4 aludariai, stipriai konkuravo 2. Net ir po nugalėtojų paskelbimo netilo diskusijos, kuris stautas buvo vertas pirmos vietos, vyko masinė degustacija, bet nugalėtojų niekas neteis :) Nugalėjo aludario Konung „Penktadienio 13-osios stautas“.

ESB kategorijoje dalyvavo net 11 alaus gamybos entuziastų! Teisėjams buvo darbo ir atsigėrimo :) Beje, šio Guobalyno metu buvo atrasta nauja profesija - "damušėjas", kuris užbaigia alų, likusį nuo teisėjų. Beje, labai geras būdas neteisėjaujant paragauti visų varžytuvėse dalyvaujančių alaus rūšių.

Teisėjų komisijos darbas, Kvietinio kategorija

Eksperimentinio alaus kategorijoje nugalėjo Mėlynių alus „Blueberry dreams“. Šis alus buvo išrinktas ir absoliučiu šių metų nugalėtoju (surinko daugiausia vertintojų taškų). Mėlynių spalvos, stipriai gazuotas - labai neįprastas.

Publika laukia konkurso rezultatų

Kategorijų nugalėtojai gavo po suvenyrinį kamštelį, o absoliučiam nugalėtojui buvo įteikta labai sunki žalvarinė taurė - tikrąja to žodžio prasme svarus prizas :)
Beje, reiktų paminėti aludarį Runcę (Šarūną), kurio beveik visose kategorijose užėmė antrąją arba trečiąją vietą. Ščiogolevaitės sindromas? Nenusimink Runce, tu dar jaunas - viskas prieš akis ;)

Absoliučios kategorijos nugalėtojas Artis su taure

Nugalėtojai:
Kvietinis - Darius (Darenkas, Kauno namų aludarių klubas),
Sausas stautas - Andrius (Konung, Vilniaus namų aludarių klubas), „Penktadienio 13-osios stautas“,
ESB - Saulius (Tikro alaus draugija),
Eksperimentinis alus ir geriausias Guobalyno 2011 alus - Artūras (Artis, Vilniaus namų aludarių klubas), „Blueberry dreams“.

Beje, Guoablyne vyko ne tik alaus gamybos, bet ir kulinarijos šedevrų demonstravimas. Manto troškinys buvo gaminamas (salinamas) ant laužo keliais valandas, stipriai prieskoniuotas, su daug kūno, geras aromatas, o svarbiausia šio patiekalo buvo daug! Tie, kuriems ryte skaudėjo galvą, nusprendė, kad: „čia nuo troškinio“ :)

Renginys praėjo įdomiai ir sklandžiai, netgi su mistikos prieskoniu, pvz.: niekas nežino ir neprisipažino, kur dingo Giedriaus ruginis alus, ryte rasta tik jo etiketė beplaukiojanti šaldymo vonelėje... Iki kitų metų!

Skaityti toliau >>

Kalėdinis 2010 alus

Etiketė "Šiaurės miestelio pašvaistė"

Labai norėjosi pasidaryti alaus Kalėdoms. Tradiciškai kalėdinis alus yra ne visai toks, kokį gaminau, bet man Kalėdos kažkodėl asocijuojasi su prieskoniais. O kadangi labai mėgstu kvietinį alų, nusprendžiau gaminti kvietinį alų su prieskoniais. Iš esmės tai yra mano jau gamintas „Tėvo alus“ tik papildomai paskanintas karčiosiomis apelsinų žievelėmis ir kalendra.

Receptas (15 litrų):
1. „Tarwebier“ kvietinio alaus rinkinukas (misos koncentratas ir mielės, gamintojas Brewferm) - 1 vnt.
2. Sausas kvietinio salyklo ekstraktas (gamintojas Brewferm) - 1,3-1,5 kg
3. „Cascade“ apyniai - 30 g
4.  Karčiosios apelsinų žievelės - 20 g
5. Kalendra (sėklos, netraiškytos) - 10 g

Iš pradžių buvau nusipirkęs 40 g kalendros sėklų, paprašiau, kad jas susvertų į du pakelius po 20 g. Bet paskui neišdrįsau dėti net 20 g., dėjau 10 g. Naudojant prieskonius alaus gamyboje galioja auksinė taisyklė - geriau mažiau negu per daug. Šiuo atveju, jei sėklos netraiškytos manau buvo galima drąsiai dėti 15-20 g.

Į užvirtą vandenį dedame:
1. Sausą salyklo ekstraktą - iš viso verdame valandą
2. Skystą ekstraktą iš rinkinuko - sudedame kai ištirpsta sausas ekstraktas
3. Karčiąsias apelsinų žieveles - verdame 20 min.
4. Apynius - įdedame likus 10 min. iki virimo pabaigos
5. Kalendrą - įdedame likus 5 min. iki virimo pabaigos

Jei neturite didelio puodo, į kurį tilpų visas kiekis vandens, galite virti mažesniame kiekyje, o paskui papildyti šaltu vandeniu jau fermentavimo inde.

Blogai apskaičiavau vandens kiekį ir vietoj 15 litrų gavau 20 litrų alaus. Gavosi silpnesnis - vos nepilni 4 laipsniai vietoje planuotų 5, bet skoniui tai nepakenkė.

Alus rūgo 8 dienas, uždariau raudonais kamšteliais ir sukūriau raudoną etiketę.

Ar žinote, ką reiškia raudoni kamšteliai? Taip! Kalėdos jau visai čia pat.

Su artėjančiomis šventėmis!

Alaus pavadinimas irgi žiemiškai kalėdinis - „Šiaurės miestelio pašvaistė“ :)

Skaityti toliau >>

Newcastle Brown Ale klonas iš grūdų ir ekstrakto

Kuo ilgiau gaminu alų, tuo labiau norisi daryti viską savo rankomis ir naudoti mažiau pusfabrikačių (rinkinukų, ekstraktų). Deja, dėl buitinių sąlygų, negaliu virti didelio grūdų kiekio - man prieinamas tik 13 l talpos puodas, todėl tenka naudoti ekstraktą kaip bazinį salyklą, o grūdus - tik skonio pilnumui ir pagyvinimui.

Šįkart užsinorėjau ko nors tamsesnio ir stipresnio, tad buvo nuspręsta gaminti Newcastle Brown Ale kloną iš  grūdų, latviško skysto salyklo koncentrato, belgiško sauso salyklo ekstrakto, apynių - bet apie viską nuo pradžių.

Įdomiausias ir maloniausias dalykas visam procese - grūdų salinimas (mirkymas). Iš pradžių sutraiškytus grūdus dedame į medžiaginį maišelį, dedame jį į puodą, pripilame šalto vandens tiek, kad apsemtų maišelį. tada kaitiname, kol vandens temperatūra pasieks 70-72 laipsnius, išjungiame viryklę, uždengiame puodą dangčiu ir paliekame grūdus mirkti apie 30 min.

Užmerkti grūdai

Mirkant grūdus svarbu išlaikyti reikiamą temperatūrą

Iškeliame maišelį su grūdais virš puodo ir kelias minutes leidžiame nuvarvėti.
Maišelio negalima nuspausti ar skalauti, kol jis mirksta puode, reikia tiesiog mirkyti, o paskui leisti nuvarvėti.

Grūdų nuvarvinimas

Norint išgauti dar daugiau aromatinių medžiagų ir saldumo iš grūdų, galima laikant maišelį, samčiu keletą kartų apipilti skysčiu iš puodo.

Bandymas ištraukti visą gėrį iš grūdų

Dabar papildome vandens kiekį palikdami vietos salyklo ekstraktui ir užverdame. Užvirus sumažiname ugnį ir pilame sausą salyklo ekstraktą, o paskui – skystą. Šioje vietoje galite naudoti vien tik sausą arba vien tik skystą salyklo ekstraktą. Aš, kad būtų pigiau, kartu su sausu Brewferm šviesiu  salyklo ekstraktu naudojau latvišką skystą salyklo ekstraktą.

Latviškas salyklo ekstraktas labai įdomus daiktas :) Supilstytas į puslitrinius stiklainiukus, toks mielas, nebrangus ir dar su lietuviška instrukcija. Pasirodo iš jo galima  ne tik alų, bet ir kitų naudingų patiekalų pasigaminti: išsikepti sausainių, pasigaminti karšto salyklinio gėrimo, desertą, o taip pat vartoti kaip maisto papildą. Skonis primena medaus, jis neapyniuotas, tad yra malonaus salstelėjusio skonio, primena medų.

Latviškas skystas salyklo ekstaktas

Sausas šviesaus salyklo ekstraktas

Iš viso misą viriau 60 min. Apyniavimui naudojau Fuggles apynius kartumui ir East Kent Goldings – aromatui. Fuggles viriau 60 min., EKG – 15 min. Aromatinius apynius reikia dėti pabaigoje, likus 15 min. iki virimo pabaigos.

Į misą dedami apyniai

Nemažas darbas yra misos aušinimas. Šį alų viriau, kai žiemužė su visais savo privalumais dar nebuvo atėjusi , tad greitai atšaldyti alų balkone dar nebuvo galimybės. Puodą stačiau į kriauklę su šaltu vandeniu, o paskui dar misą perpyliau su nedideliu indu pildamas plona srovele. Tokiu būdu dar labiau ataušinau, o taip pat aeravau. Aeravimas šioje vietoje labai svarbus! Prieš užbarstant mieles, labai svarbu prisotinti misą deguonimi, nes pradžioje mielėms jo reikia, kad mielės pradėtų “gyventi”.

Paskui dar pamaišiau misą, kad dar geriau aeruotųsi, o tada -  baigiamasis akcentas - mielės. Naudojau S-04 viršutinės fermentacijos (elio) mieles, kurias reikia berti, kai misos temperatūra 18-22°C.

Beriame mieles

Pradinis misos tankis buvo 1066, rauginau 10 dienų, galutinis tankis 1017. Ačiū Ponui Niekui, kurio skaičiuoklę naudodamas paskaičiavau, kad alus gavosi 6,4 laipsnio stiprumo.
Reportažiukus apie alaus gamybą ruošiu tik tada, kai alus išrūgsta ir paragauju, kas gavosi. Šįkart ragavau iš karto po išrauginimo ir po dešimties dienų brandinimo. Rezultatas vertas pastangų! Grūdai suteikia gyvesnį, pilnesnį skonį ir aromatą, o šokoladinio salyklo natos tiesiog glosto gomurį :) Tiems, kas turi galimybę, rekomenduočiau virti vien iš grūdų - alus atpigtų 2-3 kartus, o ir skonis nuo to būtų tik geresnis.

RECEPTAS (20 litrų alaus):
1 kg sauso šviesaus salyklo ekstrakto
2,6 kg (4 stiklainiukai) latviško skysto salyklo ekstrakto

0,5 kg cukraus

120 g Pale Ale salyklo
700 g Cara Crystal salyklo
150 g šokoladinio salyklo (900 EBC)
20 g skrudintų miežių

50 g Fuggles apynių kartumui
10 g. East Kent Golding aromatui

11,5 g (pakelis) S-04 mielių

Kadangi alus yra lietuviškas Newcastle Brown Ale klonas, nusprendžiau, kad ir pavadinimas turėtų būti susijęs su pilimi, tad pavadinau "Gedimino pilies alus" :)

Ačiū Marijui iš „Savas alus“ už pagalbą ir idėjas.

Skaityti toliau >>