Kombučia: arbata ir cukrus - kas tinka labiausiai?

Dažnai kombučios entuziastų diskusijose iškyla klausimas, kokią arbatą ir kokį cukrų geriausia naudoti kombučios gamybai? Noras improvizuoti toks stiprus, kad naudojamos įvairios aromatizuotos arbatos, žolelių arbatos, vietoje cukraus - medus ir kiti saldikliai.

Kaip visada pradžioje pateikiu informaciją nenorintiems per daug gilintis: geriausia naudoti juodąją arba žaliąją arbatą ir baltąjį cukrų. Norintys žinoti daugiau, skaitykite toliau.

Kas yra kombučios grybas ir ko reikia kombučios gamybai?

Pradėkime nuo pagrindų, kas yra kombučios grybas ir ko reikia kombučios gamybai? Grybas nėra tikslus pavadinimas, o jeigu dar labiau pasigilinus - tai visiškai netikslus. Taip pat svarbu suprasti, kad tai, ką vadiname grybu, yra tik mikroorganizmų „namelis“, o tie mikroorganizmai plaukioja ir veikia visame skystyje. Kombučios grybas yra simbiotinis organizmas iš keleto rūšių bakterijų ir mielių. Pagrindinės bakterijos yra acto bakterijos (lot. Gluconacetobacter ir Acetobacter) ir pienarūgštės bakterijos (lot. Lactobacillus). Priklausomai nuo konkretaus grybo gali būti ir keletas kitų bakterijų. Angliškai arbatos grybas vadinamas SCOBY (angl. Symbiotic Culture Of Bacteria and Yeast), tai  tiesioginė santrumpa: „simbiotinė baterijų ir mielių kultūra“.

Kombučios gamybai reikia: arbatos grybo (bakterijos+mielės), arbatos, cukraus, vandens, o reakcijai vykti taip pat reikia oro, todėl pirminės fermentacijos (F1) metu indo negalima sandariai uždengti.

Arbatos arba kombučios grybas yra specifinė mielių ir bakterijų kombinacija, o (teisinga) kombučios gamyba yra normalaus šių mikroorganizmų balanso palaikymas. 

Kokia arbata ir koks cukrus geriausias?

Mūsų tikslas, kaip jau kalbėjome - teisingo mielių ir bakterijų balanso palaikymas ir sveikos terpės šiems mikroorganizmams užtikrinimas. Kombučios grybas geriausiai „jaučiasi“, kai yra maitinamas baltuoju cukrumi ir tikra arbata, o tikra arbata yra kininio arbatmedžio (lot. Camelia sinensis) lapeliai, mums žinomi kaip juodoji ar žalioji arbata. Šie pavadinimai priklauso nuo to, kaip lapeliai yra paruošiami: fermentuojami prieš džiovinimą (juodoji arbata) ar tik išdžiovinami (žalioji arbata). Būtent šio augalo lapelių arbata yra tinkamiausias „maistas“ kombučios bakterijoms, o baltasis cukrus - geriausias maistas mielėms. Čia kalbu apie pirminę fermentaciją (F1), kai kombučia nupilate nuo grybo, antrinėje fermentacijoje (F2) jau galite drąsiai eksperimentuoti su priedais, nes nepakenksite grybui, o jei kažkas ir nepavyks, tai rizikuojate tik viena kombučios partija.

Kokios reakcijos vyksta kombučios gamybos metu?

Užpylus kombučios grybą saldžia arbata, pirmiausia darbo imasi mielės, jos valgo cukrų ir gamina etilo alkoholį bei anglies dvideginį. Atsiradus alkoholiui, į darbą kimba bakterijos, jos vartoja alkoholį ir verčia organines rūgštis - daugiausia acto ir pieno. Šalutinis šių reakcijų produktas yra celiuliozė, iš kurios ir sudarytas mūsų vadinamas arbatos grybas - bakterijų ir mielių „namelis“.

Kodėl geriau nenaudoti kitų „arbatų“?

Visų pirma dėl to, kad jos neturi reikiamų maisto medžiagų (arba reikiamo jų kiekio) mūsų mielių ir bakterijų kolonijai, taip pat dauguma žolelių arbatų turi antibakterinį poveikį, o mes juk auginame bakterijų koloniją! 

Kodėl geriau nenaudoti medaus?

Visų pirma, o kodėl jį naudoti? Medus fermentacijos metu praranda visas savo teigiamas savybes, todėl klaidinga manyti, kad tai kažkoks sveikesnis cukraus pakaitalas. Fermentacijos metu tiek cukrus, tiek medus yra sunaudojamas alkoholio ir paskui rūgšties gamybai, tad jo lieka nedaug. Taip pat medus turi antibakterinį poveikį, o mes juk auginame bakterijų koloniją! Medus tiesiog (pri)stabdo fermentaciją, o jeigu arbata pakankamai greitai neužrūgštėja, į ją gali įsimesti pelėsis. Pelėsiai labai nemėgsta rūgščios terpės, bet labai mėgsta saldžią arbatą.

Norint naudoti medų, reiktų gauti panašų, bet visgi kitokį grybą vadinamą „Jun“ arba medaus kombučios grybą. Jis yra prisitaikęs fermentuoti medų, gaunamas gėrimas panašus į kombučią, bet labiau gazuotas, mažiau rūgštus, saldesnis ir švelnesnio skonio. Jis dažniausiai fermentuojamas su žaliąja arbata.

Naudoju kitokią arbatą ar cukrų ir viskas gerai

Visų pirma, ar tikrai gerai? Būna, kad pradėjus naudoti kitokią arbatą ar medų, grybas iš inercijos ir vidinių resursų kurį laiką dar fermentuoja kombučią, bet skonis kinta. Skonio pakitimą „nurašome“ ant pasikeitusių ingredientų, bet tai vyksta ir dėl pakitusio grybo veikimo. Grybas silpsta, bakterijų balansas išsikreipia ir šio gėrimo jau nebegalima vadinti kombučia. Neretai būna, kad nusilpęs grybas nebegali gintis nuo pelėsių ir supelija. Tai būna siurprizas - lyg ir viskas buvo gerai ir staiga supelijo. Komerciniai kombučios gamintojai kartais naudoja grybui netinkančius ingredientus, pvz. kavą, bet jie žino, kad padarys kelias partijas ir grybas numirs, tiesiog aukoja jį dėl rezultato.

Skaityti toliau >>

Kombučia: antrinė fermentacija - F2

Šiame straipsnelyje papasakosiu, kaip galima daryti kombučios antrinę fermentaciją, dar sutrumpintai vadinamą F2. Rašau „galima“, o ne „reikia“, nes daryti antrinę fermentaciją nėra būtina. Jei jums patinka kombučios skonis po pirminės fermentacijos, galite ją iš karto gerti ir nieko daugiau nedaryti.

Apie pirminę fermentaciją (F1) skaitykite čia:

http://www.apiealu.lt/2022/07/kombucia-kaip-pradeti.html

Pradėkime nuo pradžių. 

Arbatos grybo giros darymas nėra naujas mūsų kraštuose. Turbūt prisimename, kad ji buvo daroma ir sovietiniais laikais, o gal ir dar anksčiau (tiek jau aš neprisimenu). Skirtumas nuo šių laikų yra tame, kad anksčiau tai nebuvo vadinama kombučia ir tai buvo tik keistas močiučių užsiėmimas, dažniausiai tik jos pačios savo produktą ir vartodavo, o dabar tai tapo madingu užsiėmimu įvairaus amžiaus žmonėms :) Anksčiau kombučią gerdavo sveikatos gerinimo tikslais, o dabar - labiau kaip tiesiog skanų gėrimą. Tačiau esminis skirtumas yra antrinė fermentacija, tiksliau jos atsiradimas moderniosios kombučios gamybos procese.

Anksčiau grybas buvo užpilamas saldžia arbata, ją fermentuodavo nuo kelių dienų iki savaitės ir gautą arbatos girą gerdavo, t.y. darydavo tik pirminę fermentaciją (F1). Šiais laikais papildomai paprastai daroma ir antrinė fermentacija (F2), kurios metu kombučia nupilama nuo grybo ir į ją pridedama įvairiausių priedų: vaisių, uogų, prieskonių, žolelių, sirupų, sulčių ir visko, ką galite susigalvoti skonio pagerinimui ar papildymui. Kombučia su priedais papildomai fermentuojama keletą dienų šiltai, per tą laiką ji užsigazuoja, o tada dedama saugojimui šaltai ir ją galima laikyti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Šis procesas vadinamas antrine arba pakartotine fermentacija, nes fermentacinė veikla tęsiasi ir po to, kai kombučia yra nupilama nuo grybo. Nupiltame skystyje yra gausu mielių bei bakterijų, kurios ir atlieka antrinę fermentaciją.

Antrinės fermentacijos metu, kombučia gėrimas papildomas natūraliais skoniais ir vitaminais bei kitomis naudingomis medžiagomis, kurie yra vaisiuose ar uogose. Be to, F2 proceso metu susidaro didesni anglies dioksido (CO₂) kiekiai, todėl kombučia gali tapti šiek tiek gazuota.

Norint pasiekti geriausius F2 rezultatus, reikia laikytis tam tikrų taisyklių, pvz. pasirinkti tinkamus vaisius ar uogas, naudoti tinkamą stiklinę arba plastikinę tarą, reguliariai patikrinti ir reguliuoti fermentacijos laiką bei temperatūrą.

Pagrindiniai antrinės fermentacijos žingsniai:

1. Nupilkite kombučią nuo grybo arba ištraukite grybą iš pirminės fermentacijos talpos.

2. Pasiruoškite ir sudėkite antrinei fermentacijai skirtus vaisius, uogas ar kitus priedus.
Kviečiu komentaruose pasidalinti savo naudojamasi ir pasiteisinusiais priedais.

3. Išpilstykite kombučią į sandarius bei patvarius butelius.
Buteliai turi laikyti slėgį (būti sandarūs) ir atlaikyti slėgį (būti patvarūs). Būkite labai atidūs pasirinkdami butelius. Geriausia rinktis butelius nuo stipriai gazuotų gėrimų: giros, alaus, limonadų. Taip pat patogu, jei buteliai yra su vadinamais „keramikiniais“ kamščiais - jie yra daugkartiniai ir lengvai uždaromi, nereikia papildomų įrankių. Jei norite naujų butelių, juos parduoda alaus gamybos reikmenų parduotuvės. Netinka skaidraus stiklo buteliai su „keramikiniais“ kamščiais, kurie parduodami tušti, nes jie skirti vandeniui, sultims ir kitiems negazuotiems gėrimams. Jų trūkumas, kad jie laiko slėgį, bet jo neatlaiko. Patikėkite, sprogęs stiklinis butelis yra ne juokas - šukės gali susmigti net į sieną, o ką jau kalbėti, jei šalia būtų žmogus.

4. Palikite fermentuotis kambario temperatūroje 2-14 dienų.
Kambario temperatūra turėtų būti apie 20-24°C.

5. Kai kombučia tampa gazuota ir nusprendžiate, kad jau pakankamai „pritraukė“ skonio iš sudėtų priedų, sudėkite butelius į šaldytuvą.
Užsigazavimo stiprumas ir greitis labai priklauso nuo priedų - kuo juose daugiau cukraus, tuo greičiau ir stipriau užsigazuoja. Užsigazavimo mechanizmas yra toks: mielės valgo cukrų, verčia jį į alkoholį ir CO₂, taip taip, kombučia turi šiek tiek alkoholio! :) 
Jei pastebėjote, kad kombučia labai stipriai gazuojasi, bet skonio dar trūksta ir norėtumėte palaikyti šiltai, galima ją „nugazuoti“ - atsargiai atidaryti dangtelį ir nuleisti dujas.
Yra senas geras aludarių metodas, kuris padeda pamatyti, kada gėrimas užsigazavo. Įsipilkite kombučios vieną nedidelį plastikinį butelį (nuo limonado ar nuo mineralinio vandens). Kai butelis tampa kietas - jau laikas dėti visus butelius į šaldytuvą.

6. Kai kurie kombučios gamintojai daro dar vieną žingsnį - nupila kombučią nuo priedų („perbuteliuoja“) ir tik tada deda į šaldytuvą. Šis žingsnis leidžia turėti skaidresnę kombučia, kurią galima pilti tiesiai į stiklinę, bet perpylimas yra papildomas darbas, jo metu prarandama kažkiek CO₂. Man paprasčiau prieš geriant kombučią įsipilti per sietelį, o kartais netgi pilu su visais priedais, jie irgi būna skanūs.

7. Atidarydami užsigazavusią kombučią, būkite atsargūs. Kadangi užsigazavimo stiprumą lemia daug faktorių, kiekvieną kartą yra rizika, kad užsigazuos labai stipriai.
Prieš atidarydami butelį gerai jį atšaldykite. Apsidraudimui ant kakliuko galite uždėti rankšluostį ar kokį kitą audeklą, tada spausdami kamštį lėtai jį atidarykite. Geriausia tai daryti virš kriauklės, o jeigu įtariate persigazavimą, tai dušo kabinoje ar virš vonios :) Jei pajautėte, kad persigazavo labai stipriai ir nebeužspausite kamščio, tiesiog atidarykite jį pilnai ir apverskite butelį, geriau srovė į grindis nei į lubas :)

Tiems, kam patogu turėti dokumentą, o taip pat mėgstantiems atsispausdinti - PDF'as atsisiuntimui čia >>>

Skaityti toliau >>

Kombučia: kaip pradėti?

Norėdami pradėti daryti kombučią, pradžioje turite gauti kombučios grybą (angl. SCOBY). Grybą galima gauti iš kitų kombučios entuziastų arba užsiauginti iš parduotuvėse parduodamos nepasterizuotos kombučios gėrimo. 

Kombučios (arbatos giros) gamyba

Gavote grybuką, jis plaukioja kombučioje, kuri gali būti jau suactėjusi ir greičiausiai yra mažame ankštame stiklainyje.

Reikia perkelti jį į naujus didesnius namus.

Paruoškite grybukui arbatą:

1 šaukštas arbatžolių ir 1-2 šaukštai cukraus 1 litrui arbatos.

Užplikome arbatą verdančiu vandeniu, paliekame pritraukti 20 min. Plikome ne tame pačiame stiklainyje, kuriame gyvens grybukas, bet kokiame nors arbatinuke ar kitame stiklainyje. Galite plikyti su mažesniu vandens kiekiu, paskui pripilsime šalto vandens iki reikiamo kiekio.

Paruošiame stiklainį

Stiklainį, kuriame gyvens grybukas, išplauname karštu vandeniu su soda, paskui gerai išskalaujame vandeniu.

Paruošiame maistą grybukui:

Į stiklainį supilame arbatą, pripilame šalto vandens iki reikiamo kiekio.

Pilno stiklainio nepripilkite, pilkite palikdami ~2 cm (grybo storis) iki tos vietos, kur stiklainis pradeda siaurėti – tai yra plačiausia vieta grybui.

Sudedame cukrų, maišome kol pilnai ištirps. Cukrų patogu sudėti į dar šiltą arbatą, ištirpdyti ir tik tada papildyti šaltu vandeniu.

Prieš įleidžiant grybuką į arbatą, reikia įsitikinti, kad vanduo nėra per karštas, nes tai jį nužudys. Vandens temperatūra neturėtų viršyti 30°C.

Nusiplauname rankas su muilu. Paruošiame grybuką.

Paimame grybuką, nuplauname po šaltu tekančiu vandeniu, įleidžiame į naują erdvų stiklainį. Būtų gerai jo neapversti, t.y. kad plaukiotų ta pačia puse į viršų, kaip ir buvo.

Į naują stiklainį įpilame 50-100 ml senos kombučios (vadinamasis starteris) siekdami parūgštinti terpę ir pagreitinti fermentacijos procesą.

Uždengiame stiklainį popierine servetėle ar vienkartiniu rankšluosčiu, uždedame virvute ar gumytę, kad į vidų nepatektų dulkės ar musės (prideda labai nemielų lervų!).

Fermentacija (F1)

Priklausomai nuo grybo dydžio ir storio, naujos kombučios turėsite po 3-7 dienų.

Jei auginate iš visiškai mažo grybuko, pvz. iš parduotuvinėje kombučioje rasto mažo medūziuko, tai reiktų palikti 2-3 savaites, nejudinti ir leisti grybui užaugti bei sustiprėti. Per tiek laiko greičiausiai kombučia stipriai suactės, ją galima panaudoti kaip actą arba išpilti lauk (nepamirškite pasilikti starterio), o grybukui užtaisyti naujos arbatos.

Fermentacijos pabaiga

Po 3 dienų jau galima ragauti, ar kombučios skonis mums yra priimtinas. Skonis ir kvapas turi būti malonus, su šiokia tokia laktiška-actiška rūgštele.

Kai skonis jau patinka (po 3-7 dienų), pirminė fermentacija (F1) baigta, perpilame į antrinę fermentaciją (F2), jau be grybo. O grybui paruošiame naują arbatą.

Apie antrinę fermentaciją - skaitykite čia >>>

Gal bus patogu turėti dokumentą - PDF'as atsisiuntimui čia >>>

Pirminės fermentacijos apibrėžimas

Kombučia pirminė fermentacija yra procesas, kurio metu pradiniai kombučios ingredientai - cukrus, arbata ir vanduo - yra fermentuojami naudojant kombučios grybo kultūrą, kuri yra bakterijų ir mielių mišinys . Šis procesas yra būtinas, kad būtų pagaminti kombučios fermentacijos produktai, tokie kaip actas ir kitos rūgštys, kurios suteikia kombučiai charakteringą skonį ir savybes.

Pirminė fermentacija prasideda nuo to momento, kai saldi arbata yra supilama į fermentacijai skirtą indą ir įdedamas kombučios grybas. Šio proceso metu, mielių ir bakterijų kultūra pradeda skaidyti cukrų,  naudoti mikroelementus, esančius arbatos lapuose ir pradeda gaminti fermentacijos produktus, tokius kaip rūgštis, alkoholis ir anglies dioksidas. Kombučios fermentacija paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo temperatūros ir kitų sąlygų (kuo aukštesnė temperatūra, kuo didesnis grybas, kuo mažesnis arbatos kiekis, tuo fermentacija greitesnė).

Kai kombučia pasiekia norimą fermentacijos laipsnį, ji gali būti iš karto vartojama (skanesnė atšaldyta), bet gali būti perpilama į antrinę fermentaciją (F2), kurioje yra pridedama vaisių, uogų, žolelių ar kitų ingredientų, siekiant suteikti kombučiai papildomo skonio ir aromato. Antrinė fermentacija paprastai vykdoma sandariame inde, kad fermentacijos metu kombučia gautų kuo mažiau oro. Antrinė fermentacija yra trumpesnė nei pirminė ir trunka apie kelias dienas.

Skaityti toliau >>