Giros ringo sugrįžimas - vyks birželio 7 d.

Giros ringas šiemet įvyks!

Šiek tiek painiavos įnešė datos pasikeitimas, bet puikus renginys draugiškas net ir vaikams vyks birželio 7 d., 18:00, Alaus namuose Vilniuje.

Renginio Facebook įvykis:
https://www.facebook.com/events/210931076187070/

Skaityti toliau >>

Giros ringas atidedamas - gegužės 30 d. neįvyks!

Dar neseniai džiaugiausi, kad netrukus vyks kasmetinis „Nacionalinis Giros ringas 2018“ - jau dešimtas, jubiliejinis!

Deja, bet mane pasiekė bloga žinia - gegužės 30 d. renginys neįvyks dėl neskelbiamų priežasčių.

Bet yra ir viena gera žinia, renginys atidedamas, šiuo metu turimomis žiniomis - perkeliamas savaite vėliau. Kai situacija labiau paaiškės, informuosiu konkrečiau.

Skaityti toliau >>

Giros ringas 2017 - giriausias metų renginys

Nacionalinis giros ringas 2017 - jau rytoj! Gegužės 31 d., 18:30, „Alaus namuose“ Vilniuje.

Bus renkama geriausia 2017 metų gira dviejose kategorijose: ekspertų ir tautos balso. Visi norintys sudalyvauti degustacijoje kviečiami dalyvauti. Renginys draugiškas vaikams.

Daugiau informacijos apie renginį:
http://www.alaus-brolija.lt/?p=1544

Renginio Facebook įvykis:
https://www.facebook.com/events/230735310742059

Iki pasimatymo!

Skaityti toliau >>

Nacionalinio Giros ringo 2015 rezultatai

2015 m. birželio 9 dieną į Vilniuje įsikūrusius Alaus Namus giros mėgėjus pakvietė septintasis giros konkursas „Nacionalinis Giros ringas 2015“.

Atsižvelgus į giros gamintojų siūlymus, tai pirmasis konkursas suorganizuotas vasaros pradžioje (ankstesnieji vyko šaltuoju laikotarpiu), kad laimėtaisiais medaliais galima būtų didžiuotis visą vasarą (perkamiausią giros laiką).

2015 metų giros-nugalėtojos:

Grand Prix (komisijos skiriamas prizas) – Tauro nefiltruota gira (Kalnapilis-Tauras)
Aukso medalis – Smetoniška apynio gira (Volfas Engelman)
Sidabro medalis – Biržiečių rauginta gira (Rinkuškiai)
Bronzos medalis  – Imperial Kvass (Volfas Engelman) (praeitų metų Grand Prix laimėtojas).

Plačiau apie konkursą skaitykite „Alaus brolijos“ interneto svetainėje.

Skaityti toliau >>

Nacionalinis Giros ringas - jau greitai!

Kaip ir kasmet, 2015 metais įvyks „Nacionalinis Giros ringas“. Tai bus jau septintasis giros konkursas (organizuojamas nuo 2008 metų). Atsižvelgus į giros gamintojų siūlymus, bus organizuojamas vasaros pradžioje - birželio 9 dieną, kad laimėtaisiais medaliais galima būtų didžiuotis visą vasarą (perkamiausią giros laiką).

Remiantis nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninių reglamentu, gėrimai klasifikuojami į:

• Gaivusis giros gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas iš giros misos koncentrato ir (ar) kitos grūdinės žaliavos, pridedant vandens, cukraus, maisto priedų, kvapiųjų medžiagų ir kt.
• Giros skonio gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas įdedant giros skonio kvapiųjų medžiagų, kurio sudėtyje nėra giros koncentrato ir kitų grūdinių žaliavų.
• Gira – gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc.

Nacionalinio Giros ringo organizatorių sprendimu, šiais metais bus vertinamos dvi girų kategorijos:

• giros (raugintos),
• gaivieji giros gėrimai (iš grūdinių žaliavų, bet nerauginti).

Gaivieji giros skonio gėrimai nebus vertinami.

Visos rinkimuose dalyvaujančios giros perkamos iš parduotuvių, apie tai neinformuojant gamintojų. Kaip ir kiekvienais metais aklos degustacijos metu giras vertins tiek speciali komisija, tiek visi norintys giros mėgėjai.

„Nacionalinis Giros ringas 2015“ - tai nekomercinis renginys, kurį organizuoja VŠĮ "Giros ringas" („Alaus Brolijos“ filialas) - organizacija, jungianti nepriklausančius jokiai gamintojų grupei giros vartotojus.

Skaityti toliau >>

Lietuvos namų aludarių visuotiniai atlaidai - Aludarių taurė

Ateinantį ilgąjį savaitgalį Lietuvos namų aludariai varžysis didžiausiame metiniame konkurse „Aludarių taurė 2015“.
Tai laukiamiausias namų aludarių renginys - lyg visuotiniai namų aludarių atlaidai, į kuriuos suvažiuoja aludariai (arba jų alus) iš visos Lietuvos.

Konkurso metu teisėjų komisija išrenka po tris geriausius kiekvienoje kategorijoje, kategorijų geriausi patenka į finalą, o finale visi alūs varžosi bendrai ir iš jų išrenkamas Taurės nugalėtojas.

Šiais metais 37 dalyviai užregistravo 131 savo gaminto alaus pavyzdį.

Pagal kategorijas pretendentai į Taurę pasiskirstė taip:
Britiški ir amerikietiški eliai: 32
Stautai ir Porteriai: 35
IPA: 14
Kvietiniai eliai: 13
Belgiški eliai: 27
Lagerai: 10

Šiais metais pirmą kartą bus vykdoma vieša namuose daryto alaus degustacija, į kurią kviečiami visi norintys. Ji vyks pub‘o „Portobello“ kieme (Aušros Vartų g. 7, Vilnius), šeštadienį,  nuo 12 iki 16 val. Kaip sako organizatoriai: „Degustacija tęsis iki 16 val. arba - IKI PASKUTINIO ALAUS LAŠO! Kadangi norinčių dalyvauti yra daug, didelė tikimybė, kad paskutinis lašas „atsitiks“ anksčiau nei 16 valanda. Tad jei tikrai norite padegustuoti – geriau labai nevėluoti!“.
Aš viešojoje degustacijoje laikysiu kvietinių elių frontą, planuoju pristatyti du belgiško stiliaus (witbier) ir vieną vokišką (hefeweizen) kvietinį alų.

Degustacijos Facebook įvykis:
https://www.facebook.com/events/1062902073725241/1067481079934007/

Aludarių taurės laimėtojas paaiškės jau šį šeštadienį, sekite spaudą! :)

Straipsnyje panaudotos konkurso organizatorių nuotraukos.

Skaityti toliau >>

Žmogšaloje dalyvaus ir namų aludariai

Tradiciniu pretenduojantis tapti žiemos alaus festivalis Žmogšala II - jau ateinantį šeštadienį. Festivalyje ryškiai pasirodyti planuoja ir Lietuvos namų aludariai, štai ištrauka iš festivalio katalogo:

Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/events/731708226889580/

Mūsų skelbtas festivalio anonsas

Iki greito pasimatymo!

Skaityti toliau >>

Alaus festivalio „Žmogšala II“ anonsas

Alaus mėgėjai jau antrą kartą rinksis į didžiausią Lietuvoje alaus degustaciją – alaus festivalį „Žmogšala* II“. Jis įvyks paskutinį vasario šeštadienį – 28 dieną Vilniuje.

Festivalio tikslas - supažindinti alaus vartotojus su egzotišku ir sunkiau randamu alumi mūsų rinkoje. Dažnai mes bijome ar neišgalime nusipirkti viso butelio tokio, ypač importinio alaus. Todėl šiame festivalyje įvesta vadinama „samplerių“ tvarka - prie įėjimo pakvietimą išsikeitus į 100 ml taurelę, už simbolinį mokestį bus galima išragauti daugiau alaus rūšių - ir nereikės užsisakyti pusės litro (aišku niekas to neuždraus, bus galima alaus pasiimti į namus). Planuojama festivalyje surinkti virš 200 rūšių alaus iš viso pasaulio. Tai puiki proga susipažinti su naujomis alaus rūšimis.

Alų pristatys ne tik įdomiausi Lietuvos atstovai, bet ir aludariai iš Latvijos bei Estijos. Specialiai į festivalį atvyks ir svečiai iš Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių. Renginio metu vyks įvairaus alaus pristatymai, bus rodomi dokumentiniai filmai apie aludarystę Lietuvoje. Savo knygą apie lietuvišką alų pristatys alaus žurnalistas iš Norvegijos Lars Marius Garshol.

Vieta šiam festivaliui kiekvienais metais parenkama vis nauja. Pernai vykęs dailės galerijoje, šiais metais festivalis kraustosi į teatrą - į jau beveik užmirštą „Vaidilos teatro“ salę. Teatro erdvės bus suskirstytos į dvi dalis - „aktyviąją“, kur bus degustuojamas alus ir vyks aludarių prisistatymai, ir į „pasyviąją“, kur bus galima pavalgyti bei apsipirkti alaus atributikos ir senienų turgelyje.

Renginį stengiamasi padaryti kamerinį, todėl pakvietimų skaičius griežtai ribojamas ir greitai senka.
Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/events/731708226889580/

Patvirtinti dalyviai:
ALAUS GIDAS (Meantime, Adnams, Kompaan, Two Tales ir kt.)
ALAUS PIRKLIAI (Nøgne Ø, HaandBryggeriet, Camba Bavaria)
BEERFOX/CALLOUS ALUS (Bogedal, YoHo, Bairs, Hitachino, Flying Couch, Amager ir kt.)
DUNDULIS (alaus darykla, Lietuva)
ENDLESS (alaus darykla, Lietuva)
GERO ALAUS PARDUOTUVĖ (Mikkeller, Brewdog, Raudonų plytų alus, Einstock, Baladin ir kt.)
GIRALUS (alaus darykla, Lietuva)
MALDUGUNS (alaus darykla, Latvija)
ÕLLENAUT (alaus darykla, Estija)
ÖL - ALAUS KULTŪRA (Sierra Nevada, Lagunitas, Syndikatet, Anderson Valley, Rochefor, Emelisse, Ugly duck, Svaneke ir kt.)
SENI ALUDARIAI (Piniavos alutis, Su puta-Paliūniškis, Čižo alus, Jovarų alus, Davra, Dvareliškių alus, Joalda ir kt.)
POLSKIE PIWOWARY (Pinta, Manufaktura piwna ir kt.)
TANKER (alaus darykla, Estija)

*Žmogšala – smarkus šaltis, speigas.

Skaityti toliau >>

Ragautuvės: Guiness Original

Turbūt teko parduotuvėse matyti Guiness Original alų stikliniuose buteliukuose. Anksčiau galvojau, kad tai tik pakuotės skirtumas, kol neparagavau...
Vėliau pamačiau, kad net pavadinimai skiriasi. Skardinėse yra Guiness Draft ("pilstomas"), o buteliukuose – Guiness Original.

Buteliuke alus rūgštesnis, skystesnis, mažiau kūno, nėra kreminės putos, stipresnis (5% ABV). Rudos spalvos, skonyje daug mažiau skrudėsio, dominuoja tamsių salyklų rūgštelė. Stipriai skiriasi nuo įprasto Guiness'o, man labiau rudasis elis negu stautas.

Pasidomėjus internete paaiškėjo, kad vis dėlto Guiness'o, kokį mes įpratę gerti, skonį labai formuoja tai, kad jis yra užgazuotas su azoto oksido ir angliarūgštės mišiniu ir įgauna šilkinę tekstūrą bei kreminę putą (pilstomas arba skardinėse). Ir, žinoma, garsusis burbuliukų žaismas vaidina ne paskutinį vaidmenį, kai atrodo, kad jie ne kyla, bet leidžiasi.

Guiness original yra užgazuotas su angliarūgšte ir neturi butelyje to sprogstančio plastikinio burbulo, kuris užgazuoja alų atidarius skardinę ir padaro taip, kad jis atrodytų kaip ką tik įpiltas iš krano.
Iš tiesų, tai labai įdomu, kiek daug įtakos alui duoda užgazavimas – atrodo kaip kitas alus. Norintiems tuo įsitikinti – rekomenduoju paragauti abi versijas iš karto.

Plačiau anglų kalba galite paskaityti čia:
http://thehappiestcow.wordpress.com/2012/06/21/guinness-draught-vs-original-so-whats-the-difference/

Skaityti toliau >>

Ragautuvės: Utenos Kvietinis

Keista, kad Lietuvoje dar iki šiol buvo didžiųjų aludarių, savo asortimente neturinčių kvietinio alaus. Mano nuomone kvietinis alus turi gana lengvai išgaunamą išskirtinį skonį, nors kai kurie aludariai ir šioje vietoje sugeba susimauti. Bet dabar ne apie tai.

Šiais metais visi suskubo išvirti savo kvietinį: Kalnapilis White Select, Volfas Engelman „Baltą pintą“ ir „Fortas Weissbier“ kiek seniau kvietinį alų išleido Vilkmergė ir Kauno alus. Keista, kad ilgus metus kvietinį alų gamino tik dvi daryklos (Gubernija – Kvietinį baltą, Švyturys – Baltą, na ir Vilniaus alaus Kvietinis galėtų būti prie senesnių).
Įdomu tai, kad visos daryklos daro vokiško stiliaus (hefeweizen) kvietinį alų ir tik viena – Kalnapilis bando daryti belgiško stiliaus (witbier) kvietinį (tiesa, kol kas gana nuosaikią jo versiją, turbūt nenorėdami išgąsdinti konservatyviųjų Lietuvos alugerių).

Neseniai parduotuvių lentynose pasirodė balta Utenos skardinė, ant kurios parašyta, jog joje – kvietinis alus. Jau norėjau čiupti, bet sustabdė užrašas mažesnėmis raidėmis: aromatizuotas. Visgi skardinę paėmiau, perskaičiau sudėtį, įsitikinau, kad ten dedami kažkokie neįvardinti aromatizatoriai ir mintyse „nurašiau“. Kažkodėl man iš karto ėmė vaidentis Kronenbourg blanc, kuris irgi yra aromatizuotas ir tų aromatizatorių man jame yra per daug. Tą dieną viskas taip ir baigėsi.

Po geros savaitės užsuko svečių, jie atsinešė aukščiau aprašytą baltą skardinę, sako radom naują alų, reikia paragauti. Ką gi – teko ragauti :)
Viskas geriau negu tikėjausi. Aromatizatoriai per daug neišsišoka, alus lengvai geriamas, kvapnus, tik šiek tiek skystokas. Lyg ir bandyta išgauti kažką panašaus į witbier skonį. Tokie įspūdžiai buvo, kai gėrėme labai šaltą alų.

Aš esu didelis kvietinio alaus mėgėjas. Ne kartą esu pasakojęs istoriją, kad kai atsirado pirmasis Lietuvoje kvietinis alus, aš jį gerdavau šiltesnį, kad tik kuo geriau jaustųsi aromatas ir mielių skonis. Tačiau, kai sušilo šiuo metu aprašomas aromatizuotasis, supratau, kad jo gerti nebegaliu. Alus išsibalansavo, išlindo kažkokie sintetiniai skoniai, alus sau – aromatizatoriai sau. Nors ir ragavau, bet nemeluodamas galiu pasakyti, kad nepirkau ir nepirksiu :)

Skaityti toliau >>

Ragautuvės: Du Volfo Engelmano baltieji

Alaus darykla Volfas Engelman paskutiniu metu pateikė net kelias naujienas, vieną iš jų (alų Meister) jie labai reklamuoja, o štai apie savo pasirodžiusius du kvietinius - tyli. Gal jie, kaip ir kita Kaune esanti alaus darykla, galvoja, kad reklamuotis yra nelabai gero tono ženklas, bet yra kaip yra. Apie tai, kad pasirodė naujas alus, sužinojau tik iš kolegos namų aludario ir griežtojo tinklaraštininko Vidmanto Nuolaidos. Keista, bet nei vienos iš trijų naujų alaus rūšių nėra daryklos tinklalapyje, jei netikite, nueikite į skyrelį „Produktai“ ir pamatysite, kad nemeluoju. Jeigu reklamos nebuvimas gali būti pateisinamas prisiruošimo bei lėšų reikalingumu, tai savo tinklalapio apleidimas yra nepateisinamas...

Taigi, paskaitęs pamąstymus, kad abu VE kvietiniai gali būti tas pats alus, tik supilstytas į skirtingus butelius, ragauju juos „vieną šalia kito“, kad galėčiau palyginti.

Balta pinta - labai malonus aromatas, alus švelnus, gaivus ir lengvas. Išvaizda irgi atitinkanti vokiško stiliaus kvietinio alaus standartus: šviesi spalva, gražiai drumstas, su tvirta akinančiai balta standžia puta.

Fortas Unfiltered Weissbier - kartesnis, daugiau mielių (nes nefiltruotas), mažiau aromato. Išvaizda irgi kažkokia „purvinesnė“ ir ne tokia maloni. Bendras apibūdinimas - alus kažkoks sunkesnis. Gali būti, kad likusios mielės, kurių yra gana daug, ir duoda tą kartumą, o taip pat gali būti, kad apynių šiek tiek daugokai mostelta.

Mano nuomone, tai nėra tas pats alus, nors kita vertus ir to paties alaus filtruota (bent jau dalinai, nes mielių šiek tiek likę) ir nefiltruota versijos turėtų skirtis. Bet kokiu atveju, rinkčiausi Baltąją pintą.

Kadangi ragavau vakare, galvojau sudėsiu gamintojų nuotraukas, tačiau, kaip jau skaitėte aukščiau, gamintojai kol kas slepia savo alaus pasirodymo faktą, tad laikinai pasiskolinau nuotraukas iš to paties Vidmano Nuolaidos, ačiū :)

Skaityti toliau >>

Ragautuvės: Anchor Steam Beer (San Francisco)

Steam beer kartais tituluojamas vieninteliu alaus stiliumi, kuris buvo išrastas Amerikoje. Jeigu trumpai, tai senais laikais (Aukso karštligės metu) žmonės darė lagerį, bet neturėjo galimybės šaldyti misą fermentavimo metu. Gavosi lageris fermentuotas šiltai. Šiais laikais temperatūra yra kontroliuojama, bet vis tiek tai yra gana pilno skonio lageris fermentuotas šiltesnėje nei įprasta lageriui temperatūroje. Įdomus faktas, kad panašus stilius yra susiformavęs ir Šiaurės Korėjoje, nes ten elektra tiekiama (jeigu pasiseka) tik kelias valandas per dieną, tai su šaldymu nekas. Kiek teko skaityti, visai neblogas steam beer'as ten jiems gaunasi.

Nepavyko rasti informacijos, kodėl amerikiečiai nedarė elio, juk tada šaldymo problema atpuola. Turbūt ten buvo imigrantai iš lagerinių šalių :)

Alus tamsaus gintaro spalvos, su standžia kremine puta, lengvai geriamas, saikingai juntama karamelė. Jaučiasi, kad jis toks pusiau elis, pusiau lageris, bet gerąja prasme. Turiu omenyje, kad kartasis pas mus didžiosios daryklos pabando daryti elį ir jį tiek "priglušina", kad jis įgyva visiškai lagerinį charakterį.
Įdomu tai, kad šio alaus gamyboje (karbonizacijai) naudojama kräusening technologija.

San Franciske Anchor Steam jis labai populiarus ir vietinių mėgstamas, teko bendrauti su žmonėmis baruose, kai kurie jų sako net negalvojantys, ką užsisakyti atėjus į barą.

Būtina paragauti būnant San Franciske arba bet kokiu kitu atveju, jei tik šis alus yra prieinamas.

Gamintojas: Anchor Brewing (San Francisco).

Skaityti toliau >>

Tyrimas: ar Anglijoje geriamas šiltas alus?

Seniai seniai, kai dar nežinojau, kuo skiriasi lageris nuo elio, laikas nuo laiko išgirsdavau pasakymą, kad anglai geria šiltą alų. Kadangi Lietuvoje buvau ragavęs šilto (karšto) alaus, galvojau, kad prieš pateikiant alų Anglijoje jį pašildo. Prisimenu galvojau, kaip nepatogu barmenui: pas mus tiesiog įpila ir viskas, o ten dar reikia šildyti.

Angliškas elis turi kompleksiškesnį skonį ir norint jį atskleisti, jis patiekiamas rūsio temperatūros (+10-14°C). Niekas nieko ten nešildo :) Alaus statinė (angl. cask) paprastai būna vėsiame rūsyje, kur natūraliai laikosi atitinkama temperatūra, o alus užpumpuojamas rankine pompa, todėl yra mažiau gazuotas, nes įpylimui (slėgiui sukelti) nenaudojama angliarūgštė.

Kažkada, kai dar nebuvau lankęsis Anglijoje, paklausiau vieno anglo, kaip atrodo tas šiltas alus. O jis man labai paprastai paaiškino iš kur kilo šilto alaus mitas. Amerikiečiai geria alų atšaldytą iki tokios temperatūros, kad net „rakina žandikaulius“, tai jie daugiausia ir prisidėjo platindami mitą, kad anglų alus geriamas šiltas. Žinoma, kai amerikietiškas lageris (kuris šiltas būtų negeriamas) yra patiekiamas +3-4°C, o angliškas elis +10-14°C, jis atrodo sąlyginai šiltas. Kitose šalyse (Vokietija, Čekija ir kitose lagerio šalyse, taip pat ir Lietuvoje) įprastinė alaus temperatūra yra 6-7°C. Ne taip ekstremalu, kaip JAV, bet vis tiek nemažas skirtumas nuo anglų.

Lietuvoje turime problemą, kad alus pilstomas naudojant angliarūgštę ir šaldymo įrangą, kuri pritaikyta lagerių išpilstymui. Net jei bare ir būna vienas kitas kitokio alaus kranas, kurį reiktų įpilti šiltesnį, jis vis tiek praeina „lagerinį“ šaldytuvą ir norint pajusti visą jo skonį, reikia laukti kol pašils.

Neseniai teko lankytis Robino Hudo tėvynėje Notingeme, Anglijoje. Apsiginklavau elektroniniu termometru ir pabandžiau padaryti trumpą tyrimą, kokios gi temperatūros alus atnešamas tradicinio pub'o lankytojui. Visų pirma, pasirodžiau visiškas gykas (angl. geek), nesitikėjau, kad paprastu elektroniniu termometru žmonėms galima padaryti tokį įspūdį! :) Pirmas klausimas būdavo ką matuoju (dažniausias spėjimas: alkoholio koncentraciją), o antras klausimas, ar atsivežiau šį smailų prietaisą rankiniame bagaže.

Jūsų dėmesiui - eksperimento rezultatų apžvalga.

Pirma diena
Pirmasis apsilankymas tradiciniame angliškame pub'e Bell Inn, esančiame Notingemo senamiestyje. Pradžiai užsisakau puspintę jų tradicinio biterio:
Bell inn bitter 3,8% - temperatūra 11°C. Lengvas vaisinio charakterio biteris su skrudintų salyklų užuominomis, rūgštokas, kartus. Kvape salyklas ir apynių rūgštelė.

Galvojant, ką čia dar įdomaus paragavus, akis užkliuvo už nematyto stiliaus - extra pale ale. Iš pažiūros bokale atrodo kaip lageris, tikrai labai šviesus. Iš skonio tai labai lengvas pale ale, apynių nepagailėta, labai lengvai geriamas. Extra Pale Ale - 12°C.

Na ir pabaigai norėjosi ko nors tokio pilnesnio kūno ir su rimta apynių doze, iš pavadinimų tokiam tikslui be konkurencijos tiko Double Monster IPA - 13°C. Ne toks baisus monstras kaip jį piešia, tiesiog tvarkinga IPA. Reikia nepamiršti, kad esu Anglijoje, o ne JAV. Net ir ekstremaliuose stiliuose jaučiamas angliškas rafinuotumas, tad skonio receptoriai nenudega :) Kiek pavyko sužinoti, žodis double pavadinime yra todėl, kad naudojami dviejų rūšių apyniai.

Vakarieniaujame itališkame restorane, kuriame angliško alaus nėra, tenka gerti itališką lagerį, kuris pateikiamas atitinkamos stiliui temperatūros: Bira Moretti - 7°C

Kadangi viešnagė Anglijoje šį kartą labai trumpa, dar nesinori eiti namo, tad patraukiu su dviem anglais elio mėgėjais į kokį nors pabą išlenkti dar po pintą prieš miegą. Pasirodo, tai ne taip paprasta. Anglai pripratę anksti pradėti ir anksti skirstytis namo. 23 valandą daugelis barų užsidaro arba dar leidžia pabaigti turimą alų, tačiau įpilti jau nebegali. Aplankę keletą barų, randame veikiantį iki vidurnakčio - Canal House pub. Notingemas yra ant Trento upės kranto, upės labai svarbios angliško elio istorijoje, o ypač pale ale ir india pale ale išpopuliarėjimo istorijoje. Taip pat yra iškasti keletas kanalų, kurie jungia miestą su upe. Ant vieno tokio kanalo kranto ir yra įsikūręs pabas Canal House. Įdomu tai, kad kanalas įeina į patį pastatą, kuriame "priparkuotas" stovi laivelis.
Čia ragauju Nottingham Crocus - 11°C, salyklinio charakterio šviesųjį elį, kur salyklas ir apyniai skamba tokioje harmonijoje, kad mėgavausi iki paskutinio lašo. Vakaro pabaigai pasiimu Sublime Chaos Breakfast Stout, kurio temperatūros, deja, nepamatavau, turbūt užsikaifavęs nuo Crocus'o :) Manau nereikia sakyti, kad stautas buvo puikus (galvojate, kad giriu viską iš eilės? Skaitykite toliau).

Antra diena

Po darbų nueiname į pubą, esantį visai šalia Nottingham Trent universiteto (Notingeme yra du universitetai: Nottingham ir Nottingham Trent). Jis yra pamėgtas universiteto dėstytojų ir studentų - juk visi mėgsta alų.

Kažkaip pamiršau, kad prieš keletą metų jau esu buvęs šiame pabe ir užsisakau IPA, gaunu Greene King IPA - 10°C. Tai buvo pirmasis nusivylimas - kol kas blankiausia mano ragauta IPA. Apynių nesijaučia, kažkokia vandeninga ir šiaip nedžiuginanti. Aišku, kiti ragauti alūs kartelę buvo užkėlę aukštai, bet vis tiek. Iš vietinių sužinojau, kade Greene King jau tapo visai nebe maža darykla, tai gal dėl to rezultatai nedžiugina? Orientuojasi į tai, kad "visiems patiktų"? O anglai paskutiniu metu vis dažniau renkasi lagerius - jiems tai įdomiau, nes eliai yra kasdienybė. Ne vienam bare mačiau kokius keturis elio kranus ir kokius šešis lagerio. Beje, eliu anglai vadina senuosius elius, pavyzdžiui stautas yra

stautas, biteris yra biteris. Kažkada teko atsidurti tokioje situacijoje, kad viešbutyje paklausiau, ar turite elio, sako neturim. Galvoju velnias, teks gerti lagerį, gerai, kad sumojau paklausti, o ką turit. Sako turim biterio, stauto :)

Po nenusisekusios ipos ragauju Harvest Pale - 11.5°C, nepavyko išsiaiškinti, ar jis tikrai gaminamas su šviežiais apyniais, ar tik pavadinimas toks, bet turi tokios gaivios rūgštelės, kuri primena šviežius apynius. Kartočiau dar vieną tokio paties, bet norisi paragauti ko nors naujo, šįkart tai Belhaven Grand Slam - 11°C. Ant šio nelabai aiškaus stiliaus alaus etiketės pavaizduoti regbio žaidėjai, kurie, kaip žinia yra dideli alaus mylėtojai. Tai buvo paskutinis ir nelabai ypatingas alus šiame bare, traukiame kažkur pavalgyti vakarienės. Anglijos baruose pavalgyti nelabai gausi, nebent kuklių užkandžių prie alaus. Barai yra skirti alaus gėrimui ir bendravimui, o valgyti tenka eiti į kitas įstaigas. Beje, šiame bare teko ragauti dar niekada neragauto užkandžio prie alaus - džiovintų žaliųjų žirnelių su vasabio (japoniškųjų pipirkrienių) pastos luobele - labai įdomus skonis.

Taigi, vakarienė. Nueiname į Jamie Oliverio itališko stiliaus restoraną, kuriame galima gauti ir alaus. Alus įdomus kaip ir Jamie'o patiekalai. Į restoraną patekti nelengva, nes penktadienio vakaras. Rezervuojame staliuką, kuris mums pažadamas po pusvalandžio. Pasivaikščioję grįžtame per anksti, tad pasiimame gėrimų apetito sužadinimui.Ragauju angliškai itališko alaus Liberta - 4,5°C. Italian passion and British know-how, na ir ką tu žmogus gali pasakyti prieš :) Šiaip labai neblogas lageris, apyniuotas angliškais Bramling Cross apyniais, dar sako dėta akacijų medaus - gal kvape šiek tiek ir jaučiasi.

Prie maisto norėjau kažko tikrai angliško, t.y. elio. Užsisakau alų Robino Hudo motyvais - Maid Marian 12°C. Elis su šviežiais apelsinais - vėlgi gana Oliveriška. Kvape apelsinai juntami kaip apelsinai, o skonyje - kaip žievelių kartumas. Įdomus žoliškai apelsininis alus.

 

Tai, kad valgymas ir alaus gėrimas Anglijoje vyksta skirtingose vietose yra gana keista, bet gera tradicija yra tai, kad prieš vakarienę reikia nueiti į barą, o po vakarienės irgi dažnai nueinama "po paskutinį". Tad traukiam ko nors skanaus paskutiniam vakarui.

Paskutinei pintai pasirenkame seniausia Anglijos užeiga (angl. inn) save tituluojantį barą "Ye Olde Trip to Jerusalem". Legenda byloja, kad baras įkurtas 1189 metais po Kristaus ir kad jame paskutinį bokalą prieš iškeliaudami į kryžiaus žygius išlenkdavo kryžeiviai. Čia pasirenkame Dusty Penny Porter, kuris patiekiamas 12°C temperatūros. Porteris labai tinka vakaro pabaigai.

Taigi, nedidelis tyrimas parodė, kad Anglijoje (bent jau Notingeme) tikrai yra geriamas šiltesnis alus nei mūsuose. Kita vertus, tie alaus stiliai, kuriems reikia žemesnės temperatūros, yra tvarkingai atšaldomi ir pateikiami kaip priklauso. Robinas Hudas neduos man sumeluoti :)

Skaityti toliau >>

Naujas alus: J.W. Reincke

Kažkaip tyliai parduotuvėse atsirado naujas Švyturio alus, pavadintas bravoro įkūrėjo J. W. Reincke's vardu. Švyturys švenčia 230 metų jubiliejų, ta proga nusprendė pagerbti savo įkūrėją. Keista, kad nėra jokios reklamos, bet gal atsiras vėliau, kaip buvo su neseniai pasirodžiusiu Kalnapilio White.

Iš atminties iškilo faktas, kad alus tokiu pačiu pavadinimu jau kažkada buvo pasirodęs kaip pilstomas Klaipėdos šventėse (panaršymas paieškos sistemose tai patvirtino), bet buteliuose tai naujiena.

Pastebėjau šį alų dėl etiketės dizaino, kuris man labai patiko - neperkrautas, kaip dabar madoj tarp pramoninių aludarių. Kamštelis irgi gražus, kolekcionieriams vienas džiaugsmas.

Pats alus labai nenustebino, bet labai ir nenuvylė tokia šiek tiek pilnesnio skonio "Ekstra". Turbūt daugiau karamelinio salyklo įdėta. Spalva graži, puta kaip visada. Įdomu būtų paragauti pilstomo (kažin, ar bus?). Ai, dar neparašiau apie aromatą. Aromatas? Koks aromatas? Paskutiniu metu ragauju nemažai caft (velnias, kaip reikia lietuviško termino!) alaus rūšių, tai dėl aromato - patys suprantate, kokia situacija... ;)

Skaityti toliau >>

Ragautuvės: Porteris "Labas vakaras"

Porteris nėra labai populiarus stilius Lietuvoje, bet Dundulis nepatingėjo ir pradžiugino mus savo nauju alumi "Labas vakaras". Dvigubai džiugu dar ir dėl to, kad tai yra Dundulio bendras darbas su dar vienu namų aludariu gvolku (www.petrashka.lt).

Visų pirma, apie etiketę - puikus minimalizmo pavyzdys, ir pavadinimą atitinka. Pažiūri ir viskas aišku :)

Piluosi į taurę, susidaro didelė pusiau kreminė rusva puta, kuri nelabai greitai, bet vis dėl to susėda ir jos nebelieka. Kvape jaučiasi karamelė, šokoladas ir skrudinti salyklai. Labai patiko karbonizacija. Paėmus bet kurį lietuvišką pramoninį porterį man trukdo pajusti skonį per didelė karbonizacija - angliarūgštė tiesiog aplimpa liežuvį ir neleidžia pajusti skonio. Toks jausmas, kad savo porterius didieji aludariai karbonizuoja tiek pat, kaip ir lagerius.

Skonis gana lengvas ir gerai subalansuotas, jaučiasi skrudinti salyklai, degėsis, lengvas saldumas, kuriuos subalansuoja apyniai, nors jų tiesiogiai ir nesijaučia, jie gana sklandžiai įsilieja į bendrą degėsių kartumą.

Išvada: gerai subalansuotas lengvas porteris, kuris tikrai gali padaryti jūsų vakarą labą. Vertinant platesniame kontekste, šis alus nėra labai išskirtinis, bet pramoninio alaus kontekste, Lietuvoje geresnio porterio dar neteko ragauti.

Skaityti toliau >>

Du stautai: elgeta ir princas

Brolis iš Latvijos parvežė keletą butelių įdomesnio alaus, vienas iš jų mane labai sudomino, nes tai - stautas. Pagamintas didelėje darykloje (Cesu alus). Kažkaip net pavydėti pradėjau - mūsų Švyturys dar tik po ekskliuzyvo vėliava pristatė "20 statinių" už 20 Lt/butelys, o latviai štai jau turi stautą, pardavinėjamą supermarketuose kaip bet kuri kita rūšis. Dar reiktų pagirti labai gražų butelį ir etiketę. Irish stout - piluosi į taurę. Puta nestautiška ir greitai dingsta, kvapas saldus, karamelinis, skonis dar labiau kala karamele ir... kur stautas? Kažkuo primena Kauno alaus "Burmistro", tik lengvesnis ir skystesnis. Piktnaudžiavimas karamele - šių laikų aludarystės yda, latviai jos neišvengė. Kita vertus, jei tai nebūtų stautas, tai sakyčiau visai nieko, nors mano skoniui ir per saldus. RateBeer nurodytas stilius yra Baltic Porter - išvis pasimečiau...

Antras stautas - ilgokai mano šaldytuve pragulėjęs Švyturio "20 statinių". Apie jį jau daug prirašyta, tad labai neišsiplėsiu, bet po latviško, jis buvo tokia atgaiva! Ypač man įstrigo atmintin džiovintų slyvų poskonis. Kaip ir visiems Švyturio alums man per daug angliarūgštės, o taip pat norėtųsi geresnės putos, bet daugiau nelabai ką turiu prikišti. Dar vieną butelį palaikysiu kokį pusmetį - pažiūrėsiu, kaip keisis.

 

Skaityti toliau >>

Ragautuvės: Senojo Pasvalio tamsusis

Padovanojo man per šventes butelį Senojo Pasvalio "Tamsiojo". Šis alus 2013 m. Pakruojo alaus festivalyje laimėjo pirmąją vietą tamsaus lagerio kategorijoje, o man dar nebuvo tekę jo paragauti.

Alus kaimiškas, gana lengvai geriamas, bet labiausiai patiko, kad nėra tos paskutiniu metu visus lietuviškus tamsiuosius persmelkiančios ydos - nesaikingo karamelinio salyklo naudojimo. Vietoj išsišokančios karamelės jaučiamas saikingas degėsis.

Dar pamiršau paminėti, kad patiko etiketė - irgi labai saikinga.

Susijusi nuoroda:
Filmukas: Geriausio alaus apdovanojimai Pakruojo alaus festivalyje 2013

Skaityti toliau >>